„Spinter tyrimai“ (taip tik rašau, nes žodžiu tariu „sprinter tyrimais“) paskelbė, jog dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina Prezidentės vidaus politiką keičiant kai kuriuos pareigūnus. Juos reikėjo keisti ir tai būtų padaryta bet kuriuo atveju, net jei tokios Grybauskaitės nebūtų buvusios. Pernelyg sušvinko teisėtvarkos problemos. Tik va bėda ta, kad šiais laikais vadovai nedaug ką reiškia.
Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metinių proga vykusioje spaudos konferencijoje Prezidentė dažnai kartojo įvardį „aš“. Visą laiką kalbėjo pirmuoju asmeniu. Darė tai taip pabrėžtinai, jog norom nenorom kirbėjo negera mintis.
Apie Prezidentės metinį pranešimą prikalbėta ir prirašyta daug – su pastabomis galima sutikti arba nesutikti – konkrečiai man užkliuvo tik dvi D. Grybauskaitės išsakytos mintys.
Jau ne pirmą kartą tenka girdėti, kad pokario ginkluota rezistencija kone lemiamai prisidėjo prie to, kad Lietuva, palyginus su kitomis tarybinėmis (taigi, sovietinėmis) respublikomis, buvo mažai kolonizuota kitataučiais. Tą gegužės 14 d. pasakė šalies prezidentė D. Grybauskaitė, teikdama apdovanojimus Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės proga. Jos teigimu, pokario rezistencijos kovos ir praradimai „buvo reikšmingi ir prasmingi, nes Lietuvoje buvo pristabdyta asimiliacija ir tautinio identiteto naikinimas“.
Prezidentė ryžosi stebėtinai klaidingam žingsniui – teikia Seimui Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisas, kuriomis siūlo dešimteriopai padidinti maksimalias pinigines baudas už kriminalinius, tarp jų – ir už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus. Už mažiausiai pavojingas nusikalstamas veikas maksimalią baudos ribą ji siūlo didinti nuo 6500 iki 65 000 litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 000 iki 390 000 litų.
Arūnas Valinskas išsakė tai, kas daug kam „kabojo ant liežuvio galo“: prezidentė Dalia Grybauskaitė daug sau leidžia.
© 2010 - Arūnas Daugėla.