• 2009 Gegužė 18

Jaučiu pareigą įsijungti į diskusiją apie V.Adamkaus balsavimą per 
Prezidento rinkimus.

Pirmiausia turiu prisipažinti, jog esu šiek tiek subjektyvus, nes jaučiuosi 
šiek tiek asmeniškai prisidėjęs prie to, kad į šią žinią buvo atkreiptas 
didesnis dėmesys

Kita vertus, negaliu pretenduoti ir į autorystę: pirmą kartą užuominas apie 
prezidento pasirinkimą išgirdau viešėdamas LNK studijoje rinkimų naktį, o 
pirmadienio rytą naujiena jau buvo paskelbta viešai.

Perskaitęs tris kartus pažiūrėjau LNK Žinių reportažą ir visiškai 
įsitikinęs tuo, ką matau, nusprendžiau, kad šis faktas vertas didesnio 
dėmesio.

Tai tiek istorijos

O dabar – apie esmę.

Esu įsitikinęs, kad faktas, jog prezidentas V.Adamkus balsavo už LSDP 
partijos pirmininką yra svarbi naujiena.

Ji, mano subjektyviu požiūriu, atskleidžia tikrąsias V.Adamkaus vertybes, 
jo ideologines nuostatas, požiūrį į Lietuvos politiką ir tai, kas Lietuvoje 
vyko pastaraisiais metais.

Faktas, kad V.Adamkus atidavė savo balsą už LSDP kandidatą gali 
paaiškinti, prezidento poziciją vadinamojo VSD skandalo metu, jo požiūrį į 
G.Kirkilo proteguojamus KGB kadrinius karininkus A.Valionį ir A.Pocių, jo 
požiūrį į Baltarusijoje paslaptingai žuvusį V.Pociūną.

Tai, kad V.Adamkus iš arti matęs, kokią politiką LSDP vykdė kai 
Vyriausybėms vadovavo A.Brazauskas ir G.Kirkilas, balsavo už žmogų, kuris 
visada buvo šalia jų ir niekada viešai neprieštaravo jų vykdomai politikai, 
gali padėti suprasti prezidento poziciją Leo LT atžvilgiu bei jo požiūrį į 
Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių.

Prezidento balsavimas už LSDP kandidatą galbūt gali paaiškinti ir kodėl jis 
buvo toks atlaidus A.Zuokui bei kodėl jis taip lengvai praslydo su 
M.Sadekovo pilietybe ir savo rinkimų skolomis, kurias padengė V.Uspaskichas.

Mano supratimu, tai svarbu.

Ypač – prisimenant tai, kad V.Adamkus visada buvo keliamas pavyzdžiu 
kitiems Lietuvos politikams. Iš jo buvo siūloma mokytis, jis nuolat buvo 
minimas kaip moralios politikos pavyzdys, kaip politikas, esantis visa 
galva aukščiau už kitus.

Spėju, kad kai kam jis toks ir liks.

Na, bent jau tiems 12 proc., kurie nepaisant pocių, valionių, malakauskų ir 
stonių per prezidento rinkimus vis tiek balsavo už A.Butkevičių.

Tačiau taip pat esu įsitikinęs, kad bent keletui ar keliolikai prezidento 
balsavimas už LSDP kandidatą duos peno apmąstymams apie tai, kas gi iš 
tiesų buvo ir yra Lietuvą 12 metų valdęs Valdas Adamkus.

Todėl ir buvo verta šią žinią paskelbti.

Kai kas sako, kad tai buvo neteisėta, kad LNK neturėjo teisės to daryti, o 
skelbdama reportažą per žinias, pažeidė įstatymus.

Drįsčiau teigti, kad tokie kaltinimai neturi jokio pagrindo.

Prezidento rinkimų įstatymas garantuoja rinkėjams teisę balsuoti slaptai ir 
asmeniškai bei draudžia kontroliuoti rinkėjų valią (6 straipsnis), taip pat 
garantuoja rinkėjams teisę pažymėti jam patinkantį kandidatą balsavimo 
kabinoje ir pačiam įmestį jį į balsadėžę.

Baudžiamajame kodekse jokių sankcijų už balsavimo slaptumo pažeidimus nėra 
numatyta, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato sankcijas 
(207(7) straipsnis ) už balsavimo slaptumo pažeidimą.

Taigi reikėtų klausti: ar V.Adamkui buvo garantuota teisė balsuoti slaptai, 
ar jį kas nors kontroliavo, ar jis turėjo galimybę pažymėti jam patinkantį 
kandidatą balsavimo kabinoje ir ar ar buvo pažeistas balsavimo slaptumas. 

Mano atsakymas būtų ne.

V.Adamkus galėjo pasinaudoti visomis Lietuvos Respublikos įstatymų jam 
suteiktomis teisėmis ir jomis pasinaudojo: į balsavimo kabiną užėjo vienas 
(apsaugos darbuotojas paslaugiai užtraukė užuolaidą) ir joks žurnalistas 
paskui nesiveržė. Niekas (bent jau fiziškai) jo valios nekontroliavo ir 
pažymint jam kandidatą biuletenyje.

Tačiau – o tai svarbu – įstatymas visiškai nedraudžia rinkėjui atskleisti 
už ką jis balsavo ir nenumato jokių sankcijų už tokį veiksmą. 

Puikiausias tokio mano teiginio įrodymas yra D.Grybauskaitės viešas 
prisipažnimas, jog ji per prezidento rinkimus balsavo už save.

Ar kas nors kaltino ją balsavimo slpatumo pažeidimu?

Man bent jau neteko girdėti.

V.Adamkus pasirinko kitą būdą atskleisti, už ką jis balsavo: viešai 
demonstruodamas balsavimo biuletenį.

Sąmoningai jis darė tai ar ne, niekas nežino (panašiai kaip niekas 
nežinojo, kodėl valdančiosios koalicijos nariai labai skubėdavo palikti 
balsavimo kabiną pernai rudenį, kai Seime buvo renkamas Seimo pirmininkas).

Žurnalsitai gi, dirbo viešai, niekur nesislėpdami, nenaudojo paslėptų 
kamerų ar kokių nors kitokių specialių techninių priemonių. V.Adamkus 
puikiai žinojo, kad jį filmuoja ir fotografuoja. Ir žinodamas atvirai 
demonstravo savo biuletenį.

Kur čia įstatymo pažeidimas? Kuo čia kalti žurnalistai?

Nekaltas ir V.Adamkus.

Jis tiesiog balsavo pagal savo įsitikinimus ir vertybes.

Ir aš labai džiaugiuosi, kad tos vertybės ir įsitikinimai niekam nėra 
paslaptis.

Juk toks ir turi būti valstybės vadovas: atviras, nuoširdus ir nieko 
neslepiantis nuo rinkėjų. Nuo pat pirmos iki paskutinės kadencijos dienos.

Ar ne?

racas.lt

Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.

2 Komentarų

  1. 1
    abrozdelis 
    2009 Gegužė 19

    Autorius arba durnas, arba aklas

    “Ji, mano subjektyviu požiūriu, atskleidžia tikrąsias V.Adamkaus vertybes,
    jo ideologines nuostatas, požiūrį į Lietuvos politiką ir tai, kas Lietuvoje
    vyko pastaraisiais metais.”

    Lietuvoje nera politines ideologijos. Ideologiskai kairieji nuo desniuju skiriasi tiek menkai, kad ne patys nesugromuluotu kuo. Visu partiju programos identiskos, tik zodziai vietomis sukeistis. Partijos veidas ne ideologija, o persona. Taigi -fiziomonimis, fiziologinis skirtumas.
    Adamkus neturi jokio poziurio i Lietuvos politika. Jei turetu -nevykeliai politikai kasdien sedetu pas ji ant kilimelio.

  2. 2
    Baranis 
    2009 Gegužė 19

    Čia visiškai pritariu Ambrozdėliui, nėra Lietuvoje politikos ir rimtos politinės ideologijos.

Parašykite komentarą