• 2009 Kovas 20

Matyt, laikas pratintis prie blogų naujienų. Šiandien 12 val. pagal sutartą procedūrą „PKN Orlen” turėjo sumokėti 284,45 mln. JAV dolerių (apie 755 mln. litų), o Vyriausybė – perduoti koncernui 9,98 proc. „Mažeikių naftos” akcijų. Sandėris neįvyks, nes vakar „PKN Orlen” kreipėsi į Vyriausybę, prašydama išpirkti likusį opcioną ir leisti mokėti dalimis.

Na, jeigu jau ir naftininkai neturi pinigų, tada kas jų dar turi? Ginklų, narkotikų prekeiviai? Kur juos rasti?

Nereikia turbūt nė minėti, kad Vyriausybė tuos 755 mln. litų jau buvo įskaičiusi savo aktyve. Verkia atlyginimai, socialinės išmokos… Geriau nevardinti – šiandien nėra srities, kuri neverktų. Galime visi susirinkti kur nors aikštėje ir verkti, nesigėdydami vieni kitų. Galime paverkti ir kiekvienas savo jaukiose kertelėse.

Gerai sakoma, kad ši krizė pakeis pasaulį. Ne tik tuo, kad bus perdalinta nuosavybė ir pasikeis galios svertai. Pasinaudos proga pasitraukti žmonės – nužengiančios epochos simboliai (na, kad ir Alos Pugačiovios pasitraukimas į „pensiją”), kitaip vertiname kapitalizmą, nupučiame dulkes nuo užmirštų vertybių ir stebime, kas bus toliau. Smalsiai žvelgiame į jaunimą, kuris išvengė mums tekusios naštos ir nematė, nesuprato, mūsų epochos, bet jau kuria savo istorijos erą. Scenoje pasirodo nauji veidai, kurių tik daugės ir kurie vis labiau mus gąsdins.

Mes, kiek vyresni, liksime nykstančiais dinozaurais su savo žlungančiu velniop pasauliu – neapmokėtomis sąskaitomis, teismais, ieškiniais, senkančiomis santaupomis, mažėjančiu pirkinių krepšeliu. Traukiamės su savo provincialumu, užsienio kalbų nemokėjimu, su sovietiniu išsilavinimu arba išvis be jo. Su ramiu liūdesiu matome vilčių išsisklaidymą ir pradedame suprasti, kad jos tebuvo niekuo neparemta iliuzija.

Tai buvo iliuzija, kad viskas susitvarkys savaime, kad blogos dienos niekada negrįš. Bet dienos eina, savaitės, mėnesiai – kasdien suklusę ir suglumę girdime blogas žinias, kurios vis labiau virsta lavina. Esame lyg užklupti lietaus, kuris nepaliaujamai stiprėja ir vandens jau tiek daug, ir tamsėjatys debesys lig horozonto, jog nebeaišku, kaip reikės gintis. Regis, niekas nepadės, o bet kokios pastangos beviltiškos. Kur pažvelgsi – visur krizė/Krizė krizė kur dairais… Nemalonu ir į televizorių žiūrėti. Išgirdę eilinę blogą naujieną, tik linkčiojam galvom: taip ir turi būti, tai normalu.

Bet krizė mūsų kartos nepakeis taip greitai, kaip norėtųsi. Širdies kamputyje net mirdami tikime, kad vis tiek būsime išgelbėti, o jeigu ne – būsime išganyti. Mes sugadinti, beviltiški. O gal vidumi jaučiame, jog dar ne vakaras ir bus dar baisiau? Gal turime išlaikę gryno gyvuliškumo ir jaučiamės, kaip galvijai skerdykloje? Juk kartais nuo mūsų niekas nepriklauso.

Ir iš tikrųjų, be verksmo, ką dar galime padaryti? Vien laukti malonės, susidėję rankas? Pasiduoti rutinai ir – kas bus, tebūnie? Suktis lyg voverė rate? Kai pasaulis eina iš proto, natūralu, jog visų pirma reikia užuovėjos. Pavyzdžiui, šeimos. Puiki proga skirti daugiau laiko artmiesiems. Šeima – ne šiaip praeities išmislas – ji mūsų dvasinė pusiausvyra. Juk nėra sunku atsigręžti ten, nuo kur kiekvienas pradedame savo kelionę. Tada tikriausiai suprasime, kad dar ne viskas prarasta, kad gyventi yra dėl ko.

Epochos keitimosi nesustabdysime. Neperspektyvu stabdyti. Tai lyg atidarius langą bandyti šildyti lauke orą. Tenka arba pasitraukti, arba keistis kartu su pačia epocha. Pasirinkimas paprastas: arba – arba. Nėra pinigų? Teks gyventi be jų arba kažkaip jų prasimanyti. Nepatinka valdžia? Teks vaikščioti į rinkimus, domėtis politiniu gyvenimu ir gal būt net pačiam stoti į kurios nors partijos gretas. Nėra darbo? Teks jį susikurti pačiam… Teks įsikalbėti, kad ateinanti epocha nėra tokia baisi, kad ji irgi gali būti tokia pati „mūsų”, kaip ir buvusioji.

Balsas.lt

Kategorija: Publicistika | Tags:
Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.

3 Komentarų

  1. 1
    general 
    2009 Kovas 22

    Gerai parašyta, tik perdaug fatališkai. Krizė yra įsikalbėta, mielas Arūnai. Jūsų sąmonę, matyt, pasiekė Kubiliaus gąsdinimai. Turite automobilį? Išvažiuokite į miestą. Pamatysite, kadf mieste automobilių nesumažėjo. Nueikite į parduotuvę – ten eilės prie kasų. Apsilankykite “Akropolyje”. Susistumdysite, nes kitaip nepareisite. Nėra krizės. Yra valdžios išsip-sinėjimas. Ir bankų intrigos.

  2. Prašau nesikeikti, generole. Įspėjimas. O dėl krizės… Nemanau, kad jūs teigsite, jog krizės nėra :D

  3. 3
    R.P. 
    2009 Balandis 1

    to general:
    Nera krizes? Jus iskur, is menulio?:)))

Parašykite komentarą