• 2009 Kovas 17

Neveikiantis prezidentas Algirdas Brazauskas trenkė kumščiu į stalą ir pareiklavo dvidešimt milijonų Valdovų rūmams. Veikiantis prezidentas Valdas Adamkus tuoj pat jam paantrino, o veikiantis, bet neveiksnus premjeras Andrius Kubilius pažadėjo pinigus surasti, nesigilindamas, kam konkrečiai jie bus panaudoti.

Vis dar ginčijamasi, ar reikia Valdovų rūmų. Senieji planai neišliko, rūmai atkurti iš kelių graviūrų, autentiški pamatai palaidoti amžiams, prarastos kitos požeminės (archeologinės) vertybės. Architektai pliekia rūmų projektuotojus, kad šie neįvertino Arkikatedros ir t.t. Kas netingi, tas kritikuoja.

Būsiu nepopuliarus, bet leiskite užstoti Valdovų rūmų atstatytojus.

Visų pirma todėl, kad visada džiugu, kai politikai stato, o ne griauna. Su savim į aną pasaulį nenusineš, praeis šimtmečiai, o rūmai stovės ir primins ne tik pirmą atkurtos Lietuvos prezidentą ir paskutinį LKP CK sekretorių Algirdą Brazauską, bet ir tolimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį. Patikėkite, šiandieninių batalijų dėl atstatymo tikslingumo niekas neprisimins.

Rūmai iškilo Vytauto Didžiojo laikais, bet dabar žinomą pavidalą įgavo apie 1530 m., kai juos perstatė Žygimantas Senasis. Verta paminėti to meto kontekstą – XVI a. pradžią. Lietuva jau buvo pralaimėjusi pirmuosius sunkius karus su kylančia Maskvėnija, Rusija. Sunkiai kariauta ir su Krymo totoriais. Tik milžiniškų tuometinės visuomenės pastangų dėka (pavyzdžiui, pastatyta Vilniaus gynybinė siena) pavyko apsiginti ir žengti į sąlyginį klestėjimo amžių. Dar niekada Lietuva tiek negamino ir nekūrė, kaip XVI amžiuje. Gyventojų padvigubėjo, dygo miestai, augo materialinė kultūra. Paskutinis Gediminaičių kilmės valdovas Žygimantas Augustas daug laiko praleisdavo Vilniuje, kur apsistodavo ir jo dvaras, buvęs tikru kultūros židiniu. Rūmuose sukauptos meno vertybės, didelė biblioteka.

Tačiau Gediminaičių dinastija baigėsi, kiti valdovai Vilnių lankydavo retai, rūmai tuštėjo. Tašką padėjo 1655 m. maskvėnų invazija, beveik sunaikinusi visą miestą. Karas tęsėsi keletą metų ir iki šiol dar galime matyti jo rūsčius pėdsakus – griuvėsius Vilniuje, Kaune, Trakuose, Baltarusijos teritorijoje likusiose piliavietėse. Smarkiai sumažėjo gyventojų, likusieji Vilniaus krašte ilgainiui nutautėjo. Nebuvo gyvų, galėjusių papasakoti apie suslėptus lobius Katedroje (surastus tik 1988 m.). Radvilos nerado gyvų, galėjusių parodyti, kur paslėpti jų protėvių, pirmiausia – M.Radvilos Juodojo, palaikai (surasti prieš porą metų kasinėjant Dubingiuose). Dingo pramonė (pavyzdžiui, patrankų liejyklos kompleksas Valkininkuose), miestai, miesteliai, pilys. Iki tol lietuvių buvo dvigubai daugiau nei švedų, o Stokholmas, palyginti su Vilniumi, buvo didelis kaimas. Vienu smūgiu Lietuva galutinai prarado bent teorinę galimybę tapti modernia didžiąja valstybe.

Manau, Valdovų rūmai ideliai simbolizuoja Lietuvą: atsiradę prie Vytauto, klestėję prie abiejų Žygimantų, sugriauti kartu su žlugusia senąja Lietuva ir galutinai sunaikinti prie caro. Atstatyti drauge su atgimusia, pasak Vytauto Landsbergio – „Kovo 11-sios Lietuva”, su visu šio laikmečio kiču, palydėti intrigomis bei rietenomis. Ir, nebijau to žodžio – valstybinių lėšų grobstymu, kas, deja, šiam laikmečiui irgi labai charakteringa.

Tikrai reikia užbaigti tai, kas pradėta, tik manau, kas nors galėtų atidžiau pažiūrėti, kur dingsta Valdovų rūmams skirti pinigai. Už 20 mln. litų, kurių reikalauja A.Brazauskas, galima pastatyti 4 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamojo ir pilnai įrengto ploto (5000 litų 1 kv. metrui).

Tuo rimtai turėtų užsiimti premjeras A.Kubilius.

Delfi.lt

Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.

11 Komentarų

  1. 1
    guzikas 
    2009 Kovas 17

    Logiška. Visi mirsime, o pastatai išliks. Norėtųsi ateitis kartoms palikti ne tik zuokinius dangoraižius ir Maximos akropolius. Nors tuos pinigus geriau paskirtų ligoninėms. Žmonių sveikata svarbiau.

  2. 2
    R.P. 
    2009 Kovas 17

    Tik tuscias pinigu svaistymas, visiems tas aisku kaip du kart du. Lyg nebutu kur pinigu deti, vien del Valdovu rumu nemegstu Brazausko, AMB.

  3. to R.P.:
    Valdovų rūmus statyti nusprendė V.Landsbergis 2000 m., taigi, Brazauskas tik pratęsė “genealią mintį”.

  4. 4
    rupintojelis 
    2009 Kovas 18

    Kas iš tokių simbolių, kai nėra ko valgyti.

  5. 5
    skaitykit 
    2009 Kovas 18

    Įstatymą, kuris numatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimą ir paskirtį priešpaskutinę savo kadencijos dieną Seimo pirmininko poste, 2000 metų spalio 17-ąją, pasirašė dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis.

    Tada Vyriausybei, kaip ir dabar, vadovavo A.Kubilius. Šis įstatymas buvo priimtas konservatorių daugumos balsais.
    “Lietuvos rytas, 2009-03-19

  6. 6
    abrozdelis 
    2009 Kovas 18

    “Už 20 mln. litų, kurių reikalauja A.Brazauskas, galima pastatyti 4 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamojo ir pilnai įrengto ploto “-pastatyti galima.
    Bet valdovu rumams reikia ne apie euroremonto ir plastiko remo ar fanieros duru ir laminato. Buvau valdovu rumuose neseniai -ten plyteles kai kuriose menese (ne visose, nes kaina is fantastiskos srities, o ir prieziura sudetinga) dedamos ranku darbo pagal archeologu ir istoriku atrastus orginalus, medzio sijos is specialaus medzio. Parketas ir t.t.

    Aisku, pinigu plovimo yra ir ypac perkant baldus ir kita antikvariata. Kaip tai pazaboti-nezinau. Bet paciu statybu kainos nereiketu lyginti su kartotiniu siuolaikiniu dezuciu kepimu.

    Kita vertus, gal galima apsiriboti dalies rumu irengimu siai dienai, o kitus tempus sumazinti. Juk puota maro metu net ant ranku darbo plyteliu atrodo nekaip.

  7. 7
    Rusdolf 
    2009 Kovas 18

    “Už 20 mln. litų, kurių reikalauja A.Brazauskas, galima pastatyti 4 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamojo ir pilnai įrengto ploto (5000 litų 1 kv. metrui).”

    Galiu pataisyti – realiai pastatoma, nuo pamatų iki stogo, plytos, langai, izoliacija, šildymas, vandentiekis ir t.t. – 2000 Lt/1 kv. m.

  8. 8
    to Daugela 
    2009 Kovas 18

    Algirdas Mykolas yra vyriausybės įpareigotas rūpintis Valdovų rūmų statyba:

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
    N U T A R I M A S

    DĖL LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMŲ ATKŪRIMO IR PASKIRTIES KLAUSIMŲ
    KOMISIJOS SUDARYMO IR JOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

    2006 m. rugsėjo 25 d. Nr. 936
    Vilnius

    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772;
    1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2002, Nr. 41-1527; 2005, Nr. 67-2405) 22
    straipsnio 15 punktu ir 27 straipsniu, siekdama įgyvendinti Lietuvos Didžiosios
    Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos, patvirtintos
    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1235 (Žin., 2001,
    Nr. 90-3167), IV skyriaus nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
    1. Sudaryti šią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir
    paskirties klausimų komisiją (toliau vadinama – komisija):
    Algirdas Brazauskas – Respublikos Prezidentas (komisijos pirmininkas);
    Juozas Širvinskas – Kultūros ministerijos sekretorius (komisijos pirmininko
    pavaduotojas);
    Faustas Latėnas – Ministro Pirmininko patarėjas (komisijos sekretorius);
    Saulius Petras Andrašūnas – valstybės įmonės Vilniaus pilių direkcijos direktorius;
    Romualdas Budrys – Lietuvos dailės muziejaus direktorius;
    Jonas Rimantas Glemža – Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas;
    Rimas Grigas – uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo ir restauravimo instituto
    architektas, projekto vadovas;
    Stanislovas Gediminas Ilgūnas – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie
    Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktorius;
    Jūratė Juozaitienė – Ministro Pirmininko patarėja;
    Audronė Kasperavičienė – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos
    direktorė;
    Eduardas Kauklys – viešosios įstaigos Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“
    direktorius;
    Kazys Napoleonas Kitkauskas – Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys;
    Edmundas Kulikauskas – Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininkas;
    Edmundas Antanas Rimša – Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas;
    Eugenija Ulčinaitė – Vilniaus universiteto profesorė;
    Algirdas Vapšys – Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas;
    Artūras Zuokas – Vilniaus miesto savivaldybės meras;
    Edmundas Žilevičius – Finansų ministerijos sekretorius.
    2. Nustatyti, kad komisija veikia iki Lietuvos Respublikos Lietuvos Didžiosios
    Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo (Žin., 2000, Nr.
    92-2889) 4 straipsnyje numatyto termino.
    3. Patvirtinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir
    paskirties klausimų komisijos nuostatus (pridedama).

    MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS KIRKILAS

    KULTŪROS MINISTRAS JONAS JUČAS

  9. 9
    ideal 
    2009 Kovas 19

    Sutinku, valdovų rūmai idealiai simbolizuoja mūsų betvarkę, cinizmą, kičą, lėšų grobstymą, bukumą ir t. t.

  10. 10
    custor_min 
    2009 Kovas 19

    Jei pinigų negaus – PST bus “pyst bankrot”/

  11. custor_min, čia nesikeikiama. Įspėjimas.

Parašykite komentarą