• 2008 Lapkritis 23

Artūro Zuoko padermė kita,
Jis neabejojamai gabus
Iš liumpenų šeimos iškilęs
Nusprendė „padaryti” mus visus.

Patekęs į savivaldybę Vilniaus,
Greit susigaudė: kas, su kuo, už ką ir kiek,
Kur pinigų ten guli skrynios,
Ir kaip „daryt”, kad nesusektų nieks.

Dalijo dviračius visiems vaikėzams,
Tramvajaus bėgius ruošės klot,
Netolimoj sodyboj slėpęs Drėmą,
Net prieš prezidentą nesidrovėjo lot.

Darbštus tas Zuokas, nesiginčys niekas,
Ir sulaužytas neims ramentų,
Desperatiškai draskysis – jam vis tiek,
Kad nuskambėjo „Rubikono” Abonentu.

Kategorija: Poezija
Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.

4 Komentarų

  1. 1
    eglucia19 
    2008 Lapkritis 27

    grazu:)

  2. 2
    abrozdelis 
    2008 Gruodis 11

    kas cia grazaus:( akivaizdu, kad autoriui geriau sekasi proza…:) O sie eilerastukai primena sesiolikes bandyma dienorastyje eilemis aprasyti savo meile:)))-emociju daug, o stiliaus ir technikos ner…

  3. 3
    tikra tiesa... 
    2008 Gruodis 11

    Tik moterys, deja, greit susensta,
    Jas laikas graužia prakeiksmu dangaus

  4. 4
    abrozdelis 
    2008 Gruodis 11

    to tiesa…

    jei butu pasakyta proza, skambetu itikinamiau:)

Parašykite komentarą