• 2008 Lapkritis 22

Kaip sutvertas pasaulis šis?
Ar yra kas veda mus visus,
Lyg aveles apie gyvenimo ašis?
Dėl ko tas liūnas toks gilus
Ir nerimas dėl ateities baisus?

Kas tampo slaptas virvutes,
Kuriom mes parišti visi?
Kas sukelia skandalus, intrigas
Kaustančias visų mintis?

Kas lemia pokalbių temas
Ir per TV, ir spaudoje,
Nusprendžia, kas toliau gyvens,
O kas murkdysis baloje?

Čia paslapties nėra,
Pasak Maironio:
Vien partijų kovom dirva -
Tik pinigai, tuštybė ir valdžia.

Kodėl šlovė tokia trumpa,
Tik švysteli – ir vėl tamsa
Apgaubia auką – ir tada
Nauja žvaigždė sužimba danguje?

Bet vėl trumpam, vėl neilgam,
Net nepasiekusią zenito
Ją nukerta klastingoji liga,
Kuri vadinas politico.

Tai šventas žodis, reiškinys,
Narkotikas, medus ir vynas!
Politikas – tai kalinys,
Geismų, aistros ir piniginės.

Politika – tai pieno upė,
Deja, sumišus su krauju
Ji išorėj vaizduoja gulbę,
O viduje – vien bjaurastis varlių.

Dėl pinigų, kurių nestinga,
Būna, jie kartais liejas kibirais,
Tik turtai šie gana klastingi,
Dažnai išduoda ir paleidžia ubagais.

Politikas – tai mazochistas,
Kentėjimas palaima jam tikra,
Ir siekia jis lyg lapė vištų,
Kad kas išplaktų spaudoje.

Kad jį minėtų, ir kuo dažniau!
Pažintų gatvėj, atvaizdus matytų,
Kai reik balsuoti, urnos dėžėje
Biuletenius su jo vardu skaitytų.

Rinkėjo balsas! Čia esmių esmė!
Bilietas į pragarą ir rojų!
Jį gavus – kyl aukštyn veržli versmė,
Nešanti lig išsvajoto lovio!

Valdžia atrodo aukso kasykla,
Dėl jos gal būt kovoti verta,
Bet iš tikrųjų – ji to neverta,
Nėra ten aukso – vien tik smarvė kerta.

Ten klanai, purvas, išdavystės,
Ten rietenos, kurioms nėr galo!
Ten sąmokslai ir veidmainystė,
Ir melas – jokio idealo!

Eilučių autorius, sakysit,
Plaukia pasroviui tokiom kalbom?
Juk mušt politikus madinga,
Tam visai nereikia daug galvot.

Sakot, jis šlovina anarchiją?
Sėja piktą neviltį tautoj?
Pražus brangi mūs demokratija,
Gulago gyvensim sutemoj?

Oi, netiesa! Nesmerkite manęs!
Tikrai nenoriu nieko menkint,
Poezija politikus iškęs,
Suteikdama rinkėjams viltį.

Mums liks viltis, ta motina kvailių,
Rinkimuose apgaudinėja
Tokia yr laisvės kaina iš tiesų,
Nuo diktatūros panacėja.

Sakot, mums negresia diktatūra?
Demokratija labai stipri,
O dar stipresnė prokuratūra,
Ir laisva spauda tikrai aštri?

Bet kas stipresnis: maišas pinigų,
Ar raidė įstatymo nuoga?
Kodėl ižde šalies būrys draugų,
Siautėja lyg pievoje pūga?

Tikrai, prašau, nepasakokit man,
Kad diktatūra negalima,
Kaip netikėtai kyla jūroje audra,
Tironas gali smogti bet kada!

Nesvarbu, vyras, ar moteris valdžioj,
Ir amžius nesvarbus, odos spalva,
Asmenybė, turtai, ir elgesys šeimoj
Polinkio į tironiją genuose kalba.

Prigimtis tokia žmogaus yra:
Siekt daugiau, aukščiau, greičiau,
Valdžią gavus, su kiekviena valanda
Vadžias laikyti kuo stipriau!

Kategorija: Poezija
Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.
Parašykite komentarą