• 2008 Lapkritis 21

Nenutylėkim ledi Gintarinės,
Pirmos premjerės Lietuvos,
Ko gero, ir ne paskutinės,
Nes gauna damos vis daugiau valdžios.

Ji nepaklydo vyrų karalijoj,
Net nustumta kaip Šatrija iš KGB,
Steigė partijas, jungė jas ryžtingai,
Nejau sakysit, ji nėra gabi?

Tik moterys, deja, greit susensta,
Jas laikas graužia prakeiksmu dangaus,
Neišrinkta į postą prezidentės,
Ji duonos lyderės neberagaus.

Kiekvienas vežam, kas Dievo duota,
Tik gimus Prunskienė ne tuo laiku,
Ne kartą patikėjus, ir išduota -
Ji priversta gyvent lyg gaujoje vilkų.

Kategorija: Poezija
Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.
Parašykite komentarą