• 2014 Vasaris 12

Dabartinė nepriklausoma Lietuva gyvuoja ilgiau, nei gyvavo tarpukario Lietuva. Nebūtin traukiasi ta karta, kuriai teko iškęsti stalinizmą. Išaugo karta, išvis nemačiusi sovietų valdžios. Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė. Tačiau agresyvios, siekiančios viską užvaldyti Rusijos motyvas viešojoje erdvėje neslopsta: tai Maskva, pasak Seimo nario Manto Adomėno (http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/m-adomenas-putinas-naudingu-idiotu-iesko-desineje-ii.d?id=63953750) ir kitų „teisingai mąstančiųjų“, organizuoja parašų rinkimą referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, tai ji inspiravo Garliavos istoriją, „Chevron“ pasitraukimą. Tai jai, Maskvai, dirba bet kuris Lietuvos gyventojas, jeigu tik išdrįsta abejoti tuo, ką sako „teisingai mąstantys“.

Iš dalies požiūris, kad rusai nuolat puola ir reikia būti budriems – yra teisingas. Ypač prisiminus Lietuvos istoriją, kurioje Rusijos vaidmuo buvo kone lemiamas. Vienas žymiausių Lietuvos istorikų ir filosofų Zenonas Ivinskis (1908–1971) Lietuvos istoriją periodizavo pagal Lietuvos santykį su Rusija: buvę Kijevo Rusios ar LDK dominavimo laikai, carinė ir sovietinė okupacijos bei rusifikacijos, sukilimai, trumpas laisvės laikotarpis tarpukaryje. Dabartinė Rusija ir neslepia imperinio požiūrio į Baltijos šalis ir nevengia kištis į Lietuvos vidaus reikalus – štai naujasis Rusijos ambasadorius nė nemirktelėjęs išreiškė Kremliaus pageidavimą, kad Lietuva priimtų Tautinių mažumų įstatymą (Lietuvos rusofobai tuo kažkodėl labai nesipiktino). Buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis prisiminė (http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-azubalis-kas-blogiau-istorijos-politika-ar-jos-neturejimas.d?id=63989504#ixzz2t6M9oEEP), kad Rusijos požiūrį į Lietuvos valstybę rodė nenoras minėti Lietuvos–Rusijos Tarpvalstybinių santykių pagrindų susitarimo pasirašymo (1991 07 29) ir diplomatinių santykių atkūrimo (1991 10 09) dvidešimtmečio jubiliejų.

Yra komentatoriai ir yra propagandistai. Pirmieji pateikia subjektyvų požiūrį į procesus, o antrieji gina tam tikras vertybes. Pastariesiems priskirtume, pavyzdžiui, Eduardą Eigirdą iš žurnalo „Valstybė“. Jis savo straipsnyje „Kremlius nusprendė užreferenduminti Lietuvą“ (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/e-eigirdas-kremlius-nusprende-uzreferenduminti-lietuva.d?id=63979792) visus visuomenėje vykstančius reiškinius vertina tik pagal požymį: tai trukdo integracijai į Vakarus, ar netrukdo? Jeigu, pavyzdžiui, žemės pardavimo užsieniečiams referendumas nepadeda integruotis į Vakarus – reiškia, jis naudingas Maskvai. Paprasta ir galvoti nereikia, kartu ir lengva pateisinti valdžios (ir savo) nieko neveikimą.

Net jokiomis simpatijomis Kremliui ar Rusijai nespindintys tautininkai „teisingai mąstančiųjų“ išvadinami Maskvos agentais, nes pasisako už referendumą ir išreiškia abejones dėl euro įvedimo. Jokių diskusijų čia būti negali – esi arba priešas, arba savas vien pagal požiūrį į eurointegraciją. Lyg priklausymas NATO absoliučiai nieko nereikštų.

„Teisingai mąstantys“ nepasitiki ir visa tauta, kuri esą lengvai pasiduoda Rusijos įtakai: ne taip balsuoja, ne tuos išrenka, ne ten pasirašo. Jiems sunku suvokti, kad dauguma iš tų 300 tūkst. tautiečių, pageidaujančių referendumo dėl žemės pardavimo  užsieniečiams, pasirašė ne todėl, kad labai bijo dirvožemio išvežimo į užsienį, o todėl, kad nepasitiki valdžia. Dauguma jų pasirašė iš protesto. Kaip pastebėjo Romas Sadauskas–Kvietkevičius straipsnyje „Kada jie mus sušaudys?“ (http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/komentarai/kada-jie-mus-susaudys.htm?p=2#.UvtRgc5WW2s), tai tas pats protesto elektoratas, kuris anksčiau rinko į Seimą „Drąsos kelią“ ar aktyviai pasisakė prieš Visagino atominę elektrinę. Tačiau ir R. Sadauskas–Kvietkevičius dešiniųjų mažųjų organizacijų bei pavienių politikų vienijimąsi konferencijoje „Už valstybę be melo“ linkęs vadinti diriguojamais visagalio Kremliaus.

Jeigu tauta ir toliau bus nepatenkinta dabartine valdžia – referendumo organizatoriai nugalės. Prisiminkime, joks Kremlius nebuvo baisus sovietinės okupacijos metais, kai tauta stojo į Baltijos kelią ar rinkosi „Sąjūdžio“ mitinguose. Kodėl ilgus dešimtmečius Lietuvą valdęs Kremlius tuomet buvo nemažiau pavojingas, negu dabar, kai Lietuva priklauso ES? Juk ir prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisakyme dėl kandidatavimo į Prezidento postą teigė, kad priešų Lietuvoje tik daugėja. Ogi todėl, kad tokį vaizdą nori matyti „teisingai mąstantys“. Nes taip paprasčiau gyventi. Kurtinantis riksmas apie plaukuotą Maskvos ranką skirtas išgąsdinti Juliaus Pankos ar Zigmo Vaišvilos pasekėjus, jeigu tokių esama. Nes niekas Lietuvoje, net Algirdas Paleckis, nenori būti vadinamas Maskvos agentu. Maskvos baimė tėra propagandinis triukas, nes iš tikrųjų nei referendumo iniciatoriai nori Rusijos dominavimo, nei Žygaičiai – tarybų valdžios.

Teiginius apie kone lemiamą Rusijos įtaką Lietuvoje bei Nepriklausomybės priešų gausėjimą reikia priimti negalvojant, sako „teisingai mąstantys“. Panašiai, kaip tarybiniais metais negalvojant reikėjo priimti vienintelės teisingos ir neklystančios partijos liniją. Arba esi už Vakarus, sako jie, arba – už Maskvą, kito kelio nėra ir būti negali, mat Lietuva per silpna atsispirti Kremliaus įtakai. Ir tenka trūkčioti pečiais: kaip gi taip – tuomet, kai gatvėse buvo galima pamatyti sovietinių kareivių – Lietuva buvo stipri, o dabar, kai gatvėse NATO kareiviai – tapome silpni? Kodėl sovietmečio Lietuva, pasiekusi respublikinių įstatymų viršenybę prieš sąjunginius buvo stipresnė atsispirti Maskvai už dabartinę, kai Briuselio įstatymai yra aukščiau lietuviškų?

Sovietų Sąjunga, sakysite, ne dabartinė Rusija? Drįstume teigti, kad abi jos stovi ant molinių kojų, tačiau sovietai buvo nepalyginamai galingesni ir buvo labiau įsiskverbę į visas Lietuvos gyvenimo sferas. Sovietai buvo čia pat, už lango, o dabartiniai rusai – ir toli, ir nevieningi.

Ar Maskvos reikia bijoti? Taip, reikia, ypač žinant, kokia publika įsikūrė Kremliuje, kaip ji myli dolerius, gaunamus už energijos resursų eksportą. Tačiau ar tikrai savo neveiklumą, nekompetenciją bei patiriamas nesėkmes reikia dangstyti sovietiniu palikimu bei Kremliaus įtaka? Maskvos įtakai priskiriami net tie, kurie iš principo neturi ir negali turėti nieko bendro su prorusiška politika. Taigi, kam labiausiai naudinga pūsti burbulą apie Rusijos skverbimąsi Lietuvoje? Pirmiausia tiems, kas nori manipuliuoti patriotiniais lietuvių jausmais ir taip suteikti prasmę savo nykiam politikavimui, taip pat tiems, kas tokiu būdu dangsto idėjų badą.

Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.

1 Komentaras

  1. 1
    Balius 
    2014 Vasaris 13

    Kaip visada, girdime Daugėlos pasvaičiojimus pš… O ką siūlai? Ai ai, žinau, geriau neklausti, nes idėjų badas kamuoja:))))

Parašykite komentarą