• 2013 Gegužė 20

Valdžios pasikeitimas keičia ir valstybės energetikos politiką. Dabartinė Vyriausybė užsimojo atlikti grandiozinę šilumos ūkio pertvarką, pasiryžusi tam išleisti net 1,5 mlrd. litų, o atominę energetiką pamažu ruošiamasi palaidoti.

Kurį laiką stebint Vyriausybės dažną nuomonių keitimąsi, nebuvo galima pasakyti, kokios gi iš tikrųjų pozicijos laikomasi – statys tą naują atominės elektrinė reaktorių, ar nestatys? Tačiau šią savaitę visi taškai ant „i“ sudėti. Vyriausybė aiškiai pareiškė, kad renkasi biokurą, o atominę energetiką jeigu vystys, tai tik kaimyninių „sesių“ Latvijos ir Estijos, dar ir „Hitachi“, pinigais.

Premjeras Algirdas Butkevičius bene pirmą kartą, kalbėdamas vienoje tiesioginėje radijo laidoje, pareiškė nesutinkantis su Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone. Nebuvo didelė paslaptis, kad Prezidentė pasisako už atominę elektrinę. Užtenka prisiminti jos susierzinimą patariamojo referendumo, kuriame tauta pareiškė nepritarimą atominei elektrinei, rezultatais. Prezidentė nepritaria vien biokuro energetikos vystymui, nes jis esą reiškia „savo miškų deginimą“. Susitikusi su Suomijos, statančios jau penktą (!) atominės elektrinės reaktorių, prezidentu, D.Grybauskaitė kalbėjo apie tai, kad mažosioms valstybėms atominė energetika yra vienintelė išeitis iš energetinės aklavietės. Už atominę energetiką atvirai pasisako ir buvęs A.Butkevičiaus oponentas rinkimuose į Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko postą, Algirdo Brazausko įpėdinis, europarlamentaras Zigmantas Balčytis, nusistebėjęs, kodėl Lenkijai, turinčiai jungtis su Vokietija ir galinčiai pigiau nusipirkti „Gazpromo“ dujų, atominę elektrinę statyti apsimoka, o va Lietuvai, kaip teigia Energetikos instituto specialistai – ne. Nors turėtų būti atvirkščiai.

Tačiau A.Butkevičius nukirto: Vyriausybė skatins investicijas į biokurą. Kaip ir reikalauja šilumininkai. Ir visai nesvarbu, didelė Lietuva ar maža, bet turi vadovautis ekonomine logika. Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė papildė: biokuras – Vyriausybės prioritetas.

Gana drąsus A.Butkevičiaus pareiškimas, tyrint mintyje, kad šalies teisėsauga kontroliuojama Prezidentei ištikimų vadovų, o šilumininkai seniai akylai stebimi. Matyt, dabartinių valdančiųjų saitai su šilumininkais yra labai stiprūs ir nustelbia teisėsaugos baimę. Juolab, kad lietuviška teisėsauga ir taip dažnai „pjauna grybą“. Tačiau D.Grybauskaitė delsia, klapčiukams iš prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos komandos neduoda. Kodėl? Gal jai sutrukdė premijos ir garbės titulai, pasipylę vienas po kito? Kaip tik šiandien Vašingtone jai suteikiamos Džordžtauno universiteto garbės daktaro regalijos. Kirsti premjerą iš balno ar nekirsti, ji galės pasitarti ir su JAV Atstovų rūmų pirmininku Johnu Boehneriu, Užsienio reikalų komiteto pirmininku Edwardu Royce bei kitais Kongreso nariais. Ekonominiai interesai reiškiami labai aiškiai: su įtakingais JAV verslininkais Prezidentė pradeda Lietuvos ir JAV verslo tarybos darbą – šiai tarybai, be kitų žinomų Amerikos kompanijų, priklauso ir „Chevron“.

Negalima sakyti, kad A.Butkevičius metimąsi į biokuro vystymą yra bukas. Idėjiškai tai įsukta į šilumos energijos kainos gyventojams mažinimą. Kas pasisakys už tai, kad šilumos kaina, kuri ir taip arkliška,  dar labiau didėtų? Be to, premjeras, panašu, jau sutarė su bankais, kad tie finansuotų norinčias renovuoti šilumos ūkį savivaldybes. Bankams idėja turėtų patikti, nes šilumos ūkis, tinkamai pasitvarkius su įkainiais ir buhalterinėmis formulėmis, pelninga sritis.

Šilumos ūkis tikrai nusipelno renovacijos. Lietuva pernelyg daug suvartoja energijos žaliavų, o kiekviena pertvarka iki šiol ne mažino, o tik didino priklausomybę nuo Rusijos. Pavyzdžiui, neturėdama kuo pasigirti, konservatorių Vyriausybė trimitavo apie naujo bloko startą Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose, stengdamasi neminėti, kad naujas blokas maitinamas senoviškai – „Gazprom“ dujomis.

Už kogeneraciją pasisako ir oficialusis Lietuvos kyšininkas Vilniaus meras Artūras Zuokas, pravarde Abonentas, kuris nepasidrovėjo žerti kritikos Prezidentei dėl jos siekio statyti atominę bei suskystintųjų dujų terminalą. Tik nepanašu, kad jam rūpėtų Lietuvos geopolitiniai interesai ar Rusijos siekiai toliau dominuoti regione. Jis vadovaujasi labiau pragmatiniais sumetimais. Nors iš esmės pati kogeneracija – jėgainėse vienu metu gaminti šilumą ir elektros energiją – pažangi idėja.

Gerai, kai stato naujus ar renovuoja senus daiktus. Bėda ta, kad dabartiniai šilumos renovacijos užmojai dar iš tolo trenkia oligarchiniu kvapeliu. Vėl kišamos letenos į gyventojų kišenes, kai trečdalis, kai kur net 40 proc.,  šilumos energijos išgaruoja seniai netvarkytose šilumos trasose. Sovietmečiu kuras beveik nieko nekainavo, todėl tuomet nesistengta trasas izoliuoti. Tikriausiai visi esate matę, kad praėjus net dviem nepriklausomybės dešimtmečiams yra daug vietų, kur virš trasų sniegas tirpsta greičiau. Jeigu šilumininkai būtų iš tikrųjų norėję taupyti gyventojų pinigus, jie turėjo pirmiausia renovuoti trasas, o ne gyventojų butukus. Bet juk iš savęs, renovuojant trasas, nepavogsi. Atkreipkite dėmesį, šilumininkų atstovai mielai kalba apie tai, kas jiems nepriklauso – apie daugiabučius, net ragina taikyti sankcijas nenorintiems renovuoti savo namų gyventojams, bet tyli apie tikrąją „bombą“ po kojomis, apie žemės plotus šildančias trasas.

Specialistų teigimu, galimybė melžti europinius pinigus ir yra tikroji šilumos ūkio renovacijos priežastis. Kainos, kaip neretai būna, bus išpūstos, pelnas pasiglemžtas, o visa tai apmokės gyventojai ir šilumos energijos kaina nesumažės. Kadangi bus padarytos investicijos – kaina turėtų net išaugti. Po renovacijos šilumininkai sėdės tarsi mažieji gazpromai ir sems grietinėlę. Ir galės toliau reketuoti valstybę įvairių lengvatų bei pinigų, nes valdžia neturės alternatyvos. Atominei elektrinei tikriausiai net paminklo neliks.

Yra vilties, kad japonai kantrūs ir sutiks padidinti savo įnašą į Visagino atominės elektrinės statybą. „Hitachi“ turi Japonijos vyriausybės palaikymą, o užmojai platūs – statyti Lietuvoje gamyklų kompleksą, bazę tolesnei ekspansijai Europoje.

“Valstiečių laikraštis”, 2013.05.18

Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.
Parašykite komentarą