• 2013 Kovas 29

Lietuvos radijas ir televizija (LRT) turi naują seną generalinį direktorių – pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo juo buvo perrinktas dabartinis nacionalinio transliuotojo vadovas žurnalistas Audrius Siaurusevičius. Taigi, permainų LRT nebus, juolab jis ir pats viešai deklaravo, kad kurso nekeis.

Pasak A.Siaurusevičiaus, visuomeninis transliuotojas turi išlikti alternatyva masiniam skoniui, turi gaminti produkciją, kuri turėtų išliekamąją vertę, ir taip konkuruoti rinkoje. Atsikirsdamas į nuolatinius priekaištus dėl neūkiškumo ir didelių LRT skolų, jis tikino, kad Lietuvos nacionalinis transliuotojas vis dar mažiausiai finansuojamas ES. Formaliai dvejus pastaruosius metus LRT dirbo pelningai, tačiau pirmoji jo kadencijos pusė buvo labai nuostolinga. Aišku, A.Siaurusevičius kukliai nutylėjo, kad LRT skolų nedidino dar ir todėl, kad atsisakė mokėti „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ 10,3 mln. litų ir dėl šios sumos bylinėjasi teisme. Mat Telecentras nesutiko sumažinti įkainių taip, kaip pageidavo A.Siaurusevičius. Panašiai atrodytumėte ir jūs, jei parduotuvėje staiga pareikštumėte, kad už norimą prekę nemokėsite visos kainos.

Neaudituotas LRT pelnas 2012 m. buvo 1,9 mln. litų, 2011 m. – 911,4 tūkst. litų. Bendrovės apyvarta atitinkamai buvo 71 mln. litų ir 65 mln. litų. Per penkerius metus A.Siaurusevičius užgyveno daugiau nei 9 mln. litų skolos, beje, gaudamas 13 tūkst. litų algą „ant popieriaus“.

Tapti LRT generaliniu direktoriumi pretendavo net septyni asmenys. Norėdami suprasti LRT tarybos pasirinkimo motyvus, turėtume nors trumpai apžvelgti, kas jie tokie ir ką gi jie siūlė.

Vienas iš kandidatų – Kovo 11-osios valstybės atkūrimo akto signataras Virginijus Pikturna, kuris, pasirodo, prieš dvejus metus atsisakė būti piliečiu valstybės, kurią atkūrė. Gavo JAV pilietybę. Tai jam nesutrukdė neteisėtai naudotis Lietuvos diplomatiniu pasu. Juk malonu vaidinti diplomatą. Jis dirba „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ informacijos ir analizių skyriaus vadovu Vašingtone. Kandidatuodamas į LRT vadovo postą neslėpė, kad ruošėsi kištis į žurnalistų darbą, kad „transliuotojo turinys būtų kokybiškesnis“. Kadangi kūrybiškumas – individualus reikalas, galima įsivaizduoti, kaip tai būtų atrodę praktiškai.

Nenuilstamas kovotojas už žurnalisto etiką, nuo 2003 m. einantis Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pareigas Dainius Radzevičius, buvęs LRT tarybos pirmininku nuo 2008-ųjų iki šių metų kovo, pirmininkavo LRT tarybos posėdžiui, kai buvo tvirtinamos konkurso į generalinio direktoriaus postą sąlygos, taigi, supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Jis pernelyg garsiai mąstė apie pokyčius LRT vadovybėje – neslėpė, kad atliktų „administracinius bei struktūrinius pakeitimus“. Dabartiniai vadovai, pavyzdžiui, generalinio direktoriaus pavaduotojas ir televizijos direktorius Rimvydas Paleckis bei TV naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis turėjo sunerimti. Kaip ir kiti A.Siaurusevičiaus draugeliai.

Žurnalistė ir Baltarusijoje žuvusio ar nužudyto Valstybės saugumo departamento pareigūno Vytauto Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė, siekdama LRT vadovo posto, sakėsi bandysianti laviruoti tarp rinkos tendencijų, „destruktyviai veikiančių žiūrovą ir žinių kokybę“, bei programų kokybės. Neva pataikaujant žiūrovui yra smukdoma produkcijos kokybė. Tokie aštrūs išsireiškimai reiškia, kad ji spjautų į žiūrovų poreikius.

Vienas iš „ERGO Lietuva“ vadovų Irmantas Šerys ketino labiau komercializuoti LRT – pritraukti papildomų finansavimo šaltinių ir taip mažinti priklausomybę nuo valstybės biudžeto. Jis ruošėsi pritaikyti LRT platesniam vartotojų ratui, kas, jo nuomone, pritrauktų daugiau pajamų. Iš esmės tai reiškia, kad jis darytų tai, ką daro visos didžiosios televizijos.

BNS įkūrėjas ir buvęs redaktorius Edvinas Butkus pasisakė už „kokybišką kultūrą“ ir piktinosi sporto programomis, kurias vadino skandalingomis. Taip pat jis mįslingai ketino standartizuoti „Panoramą“, kad jos „struktūra taptų suprantama“, t. y. būtų įvardyti jos prioritetai ir sukurtas redaktoriaus vadovas žinioms rašyti. Ką tai reiškia, nuspėti nesunku, – žinių pateikimą telegrafine kalba ir kuo sausiau.

Vienas iš pirmųjų nepriklausomų TV laidų prodiuserių Lietuvoje Saulius Jakutavičius siūlė kapoti viską iš eilės ir smarkiai atnaujinti LRT laidas, „susitelkti į jaunesnę auditoriją“. Vadinasi, jis ruošėsi išvaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus, kurių LRT nemažai. Turėjo atrodyti komiškai: „Rinkite mane, o aš jus išvaikysiu.“ Tačiau verta dėmesio jo mintis, kad šiandien LRT trūksta analitinių, žurnalistinių programų. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuolat skundžiamasi, kad teismai neteisingi, korupcijos daug, todėl galėtų atsirasti laida apie lietuviškos Temidės užkulisius. Nepanašu, kad A.Siaurusevičius tam ryžtųsi.

Arogancijos pilnas A.Siaurusevičius neatrodė idealus kandidatas. Jis bene labiausiai išgarsėjo tuo, kad 2008-ųjų Seimo rinkimų naktį girtutėlis spruko nuo žurnalistų, supainiojo duris ir atsidūrė viešbučio elektros skydinėje, kur užsidaręs nuo fotografų praleido kelias valandas, kad išsiblaivytų.

Tačiau po šio nemalonaus incidento net ir virtęs pašaipų objektu, A.Siaurusevičius sugebėjo susitvarkyti ir daugiau į girtuokliavimo istorijas neįsivėlė. LRT pamažu patyrė teigiamų pokyčių. Jis asmeniškai šefuoja kultūros kanalą ir susilaukė teigiamų atsiliepimų. Net ir per teismus su Telecentru, net ir skriausdamas darbuotojus, jis išsuko LRT nuo grėsusio bankroto. Be to, sugebėjo įveikti garsiuosius biudžeto „karpymus“, kai LRT finansavimas buvo sumažintas daugiau negu bet kuriai kitai valstybės finansuojamai institucijai.

Nors buvo galima įtarti, kad A.Siaurusevičius kažkaip papirko LRT tarybos narius, arba tiesiog skelbti, kad „valstybininkų klanas“, kuriam LRT vadovas taip pat buvo artimas, toliau sėkmingai gyvuoja, matant jo varžovus rinkimuose į generalinio direktoriaus postą darytina išvada, jog LRT taryba neturėjo kito pasirinkimo. A.Siaurusevičius idealiai atitiko aukso viduriuką tarp norinčiųjų viską griauti, perdaryti, visus atleisti ir tų, kurie norėjo LRT dar labiau nutolinti nuo žiūrovų daugumos.

Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.
Parašykite komentarą