• 2013 Kovas 22

Kipras dar ne taip seniai buvo lengvatinio apmokestinimo zona, kurioje gyventojai įprato naudotis pigiais kreditais ir gauti aukštas palūkanas. Atėjo laikas už tai sumokėti.

Maža šalis

Kipro centrinio banko duomenimis, depozitų Kipro bankuose suma sausio pabaigoje siekė 68,4 mlrd. eurų (235 mlrd. litų). Šalies rezidentų sąskaitose – 42,9 mlrd. eurų, euro zonos rezidentų – 4,8 mlrd. eurų, kitų šalių rezidentams priklausė 20,9 mlrd. eurų indėlių.

Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo banko „Finasta“ vyr. ekonomistė Rūta Medaiskytė, Kipras – pagal BVP dydį dvidešimt aštunta Europos ekonomika ir jei lyginsime su Baltijos šalims, ji atsilieka net nuo Lietuvos (#26), Latvijos (#27) ir tik viena pozicija lenkia Estiją (#29). Palyginus su visa Europos Sąjungos ekonomika, nominalus Kipro BVP 2012 metais tesudarė 0,1 proc. Taigi, tai ne Ispanija, kurios BVP svoris ES yra 8,1 proc., galų gale net ne Graikija, kurios BVP sudaro 1,5 proc. ES ekonomikos, o vyriausybės obligacijų yra įsigiję stambūs Europos bankai.

Iki ekonomikos krizės Kipro ekonomika pasižymėjo sveiku augimu, nedideliu nedarbu ir tvariais viešaisiais finansais. Net ir 2009 metų ekonomikos krizę šalis pergyveno švelniai – BVP smuko 1,9 proc., recesija buvo mažiausia euro zonoje. Tačiau Kiprui pakenkė kaimynystė su Graikija. Šalies bankai buvo įsigiję Graikijos skolos vertybinių popierių už nemažas sumas. Tačiau pradėjus viešumon lįsti pastarosioms viešųjų finansų problemoms, o vėliau ir nurašius dalį skolų, su bėda susidūrė ir Kipro bankų sistema. Ėmė stigti kapitalo, kurį teko pildyti valstybės lėšomis. Toliau lėtėjant ekonomikos augimui, valstybės pajėgumai vis prastėjo ir štai atsidūrė ten kur ir yra – teko kreiptis tarptautinės finansinės pagalbos.

Didelė Rusijos įtaka

Įvairių ekonomistų skaičiavimais, net trečdalis Kipro bankuose esančių indėlių priklauso Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims. Reitingų agentūros „Moody’s“ duomenimis, šios šalies bankai ir bendrovės 2012 m. pabaigoje Kipro bankuose ar savo bankų padaliniuose Kipre laikė maždaug 31 mlrd. dolerių vertės indėlių. Dar 29 mlrd. dolerių sudarė Rusijos bankų paskolos Kipro bendrovėms, kurios turi sąsajų su Rusija. Beveik pusę Kipro bankų indėlininkų, manoma, sudaro toje šalyje negyvenantys Rusijos bei Ukrainos piliečiai.

Kipre yra įsikūrusios didžiosios Rusijos kompanijos. Pavyzdžiui, ten užregistruota bendrovė, per kurią vieno didžiausių Rusijos oligarchų Vladimiro Potanino kompanija „Interros“ valdo dalį didžiausios pasaulyje spalvotų metalų gamintojos „Norilskij nikel“. Veikia dvi bendrovės, per kurias valdomas Magnitogorsko metalurgijos kombinatas, taip pat bendrovė, per kurią oligarchas Ališeras Usmanovas valdo 50 proc. koncerno „Metaloinvest“. Tai vienas didžiausių plieno gamintojų Rusijoje. Kitą 50 proc. koncerno akcijų valdo kita Kipre įsikūrusi bendrovė.

Kipre taip įsikūrusi bendrovė, kuriai priklauso ir dalis bendrovės „Severstal“, taip pat veikia įmonė, kuriai priklauso didžiausia Rusijos transporto kompanija „Globaltrans“.

Saloje įsikūrusi ir kito žinomo Rusijos oligarcho Olego Deripaskos įmonė, per kurią valdomą likusi „Norilskij nikel“ dalis. Per čia veikiančią bendrovę savo oligarchas Vladimiras Lisinas valdo 85 proc. Novolipecko metalurgijos kombinato akcijų. Vienai Kipro kompanijai priklauso bendrovė „Novatek“ – didžiausia Rusijoje nepriklausoma dujų gavybos bendrovė.

Kipro miestas Larnaka – Rusijos trąšų sostinė. Čia įsikūrusios keturios bendrovės, kurioms priklauso didžioji dalis didžiausios pasaulyje kalio trąšų gamintojos „Uralkalij“.

Kremlius padėti negali

Kaip rašyta užsienio spaudoje, „Gazprom“ pasiūlė kreditus Kipro bankams gelbėti, tačiau ne už dyka – jis siekė mainais už paramą gauti gamtinių dujų gavybos išskirtinėje ekonominėje zonoje licenciją. Pranešama, kad Kremlių domino ir informacija apie Kipro bankų indėlininkus bei galimybė išpirkti didžiąją dalį vieno banko akcijų.

Tačiau perspektyva atsisakyti dalies suvereniteto Kipro prezidento Niko Anasatasiadžio nesužavėjo. Tuo tarpu šalies finansų ministras Michaelis Sarris pagalbą iš Rusijos vertino teigiamai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galimą Kipro indėlininkų apmokestinimą pavadino „nesąžiningu, neprofesionaliu ir pavojingu“.

„Tai tas pats, kas stalinistinės konfiskacijos. Mano nuomone, tai rusų susidomėjimo Kipru pabaiga“, – agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Aleksandras Lebedevas, Rusijos žiniasklaidos magnatas.

Beje, Kipras dar 2011 m. gavo 2,5 mlrd. eurų paramą iš Rusijos. M.Sarrisas kovo 19 d. jau buvo išvykęs į Maskvą derėtis dėl jos pratęsimo, tačiau derybas Maskvoje sujaukė visiškai nelauktai Kipro prezidentui paskambinusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pareiškė, kad dėl finansinės paramos Kipras turi kalbėtis tik su Europos Komisija, Europos centriniu banku (ECB) bei Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), neįtraukdamas trečiųjų šalių, taigi, ir Rusijos.

Sumaištis biržose

Baimindamasi, kad iš bankų bus masiškai atsiimami indėliai ir tuštinamos jų sąskaitos, Kipro vyriausybė savaitei uždarė bankus. Kovo 16 d. centrinio banko laiške su prierašu „konfidencialiai“ buvo teigiama, kad bankas draudžia „laikinai, iki tolesnių nurodymų (…), vykdyti bet kokius mokėjimus ar pervedimus per bet kurią mokėjimo sistemą, veikiančią šalies viduje ar už jos ribų“.

Jau ir iki tol šalies bankomatuose nebeliko grynųjų pinigų. Pradėjo trūkti ir degalų, nes degalinių savininkai neturi daug grynųjų degalams įsigyti.

Nors Kipras yra labai maža ir Europos Sąjungos (ES) finansams neturinti jokios įtakos šalis, netikėtas indėlių apmokestinimas smogė visos Europos bankininkystės prestižui. Kaip vieningai tikina Vakarų spauda, visiškai tikėtina, kad indėliai ieškos prieglobsčio kitose planetos vietose ir nuo šiol vengs Senojo žemyno.

Euras jau smuko, krito pagrindiniai Azijos ir JAV šalių akcijų rinkų indeksai, traukiasi Europos akcijų vertė, bene labiausiai smuko akcijų vertė Rusijos biržose. Investuotojai pardavinėjo akcijas, žaliavas ir probleminių šalių obligacijas ir pirko auksą, o euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nusirito į šių metų žemumas.

Kaip skelbiama, Kipro vyriausybė buvo sutikusi su tarptautinių kreditorių iškeltomis sąlygomis apmokestinti visus bankuose laikomus indėlius 6,75 proc. mokesčiu sumoms iki 100 tūkst. eurų (344,5 tūkst. litų), ir 9,9 proc. mokesčiu visiems likusiems indėliams. Tačiau šalies parlamentas tokioms priemonėms pasipriešino. Vietos politikų teigimu, smūgis indėlininkams gali sukelti politinių pasekmių. Juk dauguma europiečių jau buvo patikėję, kad 2009 m. prasidėjusi krizė pernai pradėjo trauktis.

Visagale „Troika“

Finansų analitikų teigimu, didieji Kipro kreditoriai baiminasi suteikti planuotą 17 mlrd. eurų (58,5 mlrd. litų) paramą dėl augančių šalies įsiskolinimų ir gresiančio bankroto. Parama buvo sumažinta iki 10 mlrd. eurų, o iš Kipro pareikalauta primokėti restruktūrizuojant indėlius. Tačiau 7 mlrd. eurų – tai 39 proc. šalies BVP.

„Troikos“ – Europos Komisija, ECB bei TVF – pateiktas „Kipro gelbėjimo planas“ negalėjo nustebino finansų rinkas bei susilaukė didžiulio gyventojų pasipiktinimo, kurie piktinasi negalėdami laisvai disponuoti savo pinigais. Įvarytas į kampą šalies parlamentas tiesiog negalėjo priimti kito sprendimo, kaip tik atmesti „gelbėjimo“ planą.  Analitikų vertinimu, tokiu savo sprendimu „Troika“ parodė nepagarbą socialiniam teisingumui, sunkiausią naštą suversdama, kaip dažnai būdavo iki šiol, ant silpniausių visuomenės sluoksnių bei viduriniosios klasės.

Gandai indėlių apmokestinimą ėmė sklandyti jau nuo vasario pabaigos. Ir nuo tol kiekvieną dieną iš Kipro bankų į užsienį nutekėdavo po 100-150 mln. eurų. Patys įžvalgiausi indėlininkai pradėjo atsiiminėti pinigus iš Kipro bankų dar metų pradžioje – vien per sausį atsiimta apie 1,7 mlrd. eurų.

Matyt, ir „Troika“ neturėjo kitos išeities, kaip tik pasiūlyti Kiprui nusavinti dalį indėlių. Pasitikėjimas euro zonoje veikiančiais bankais aukojamas siekiant išsaugoti ES finansų stabilumą. Vienintelė alternatyva – Kipro pašalinimas iš euro zonos.

Geras gyvenimas turi kainą

Kipras yra trečia pagal populiarumą Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų kryptis. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos įmonės į ten įsteigtas kontroliuojančiąsias bendroves buvo investavusios 574,87 mln. litų. Joms taip pat nepavyks išvengti planuojamo Kipro bankuose esančių indėlių apmokestinimo. „Swedbank“ analitiko Nerijaus Mačiulio teigimu, tai legalios lėšos, investuotos skaidriai, tačiau siekiant mažesnių mokesčių.

Kaip „Valstiečių laikraščiui“ sakė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė, sprendimas bus surastas. „Panašios problemos jau buvo kitoje saloje – Islandijoje, kur buvo nueita bankroto keliu“, – sakė ji.

Pasak V.Klyvienės, kipriečiams nelengva suvokti, kad pagalba negali būti dalijama be garantijų. Paklausta, ar moralu vienašališku sprendimu nusavinti dalį indėlių, V.Klyvienė atsakė, kad dabar pasigirsta siūlymai nustatyti 3,3 proc. vienkartinį mokestį indėlininkams, turintiems iki 100 tūkst. eurų dydžio indėlius. „Tai nėra ta suma, dėl kurios būtų galima numirti, – teigė ji. – Svarbu suvokti, kad geras gyvenimas taip pat turi savo kainą, o prisidėti prie gelbėjimo šalies, kuri ilgai leido naudotis pigiais kreditais bei gauti aukštas palūkanas, tiesiog privalu.“

„Valstiečių laikraštis“

Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.

2 Komentarų

  1. 1
    Mužikas 
    2013 Kovas 23

    Jeigu Kipras būtų kaip Švedija ar Ispanija, Briuselis nedrįstų kelti tokias sąlygas. Šis atvejis – grynas imperializmo pavyzdys.

  2. 2
    Raugas 
    2013 Balandis 8

    Ne imperializmo, sveiko proto pavyzdys, mužikėli

Parašykite komentarą