• 2013 Kovas 17

„15min.lt“ vyr. redaktorius Rimvydas Valatka, kurio komentarus visada stengiuosi paskaityti, kovo 17-ąją savo redaguojamame portale publikavo komentarą „Karas su korupcija – pasiduoti pirmai progai pasitaikius“. Šį kartą nuo aštrios jo plunksnos daugiausia kliuvo buvusiam Seimo nariui Ligitui Kernagiui, matyt, pelnytai. Bet tekste yra ir tokia pastraipa ne į temą:

Vienintelį už kyšio ėmimą nuteistą ministrą A.Butkevičių iš pradžių matėme su centristu R.Ozolu, kuris ragino įkurti STT ir nešė į prokuratūrą keliolika tonų sveriantį portfelį su premjero korupciją įrodančiais dokumentais. Po to A.Butkevičius žygiavo apsikabinęs socialistinio fronto pionierių A.Paleckį. Kuris tyčiojasi iš Sausio 13-osios aukų. Kovo 11-ąją A.Butkevičių išvydome su naujaisiais teisingumo apaštalais A.Patacku, K.Uoka ir tuo pačiu R.Ozolu. Tarp tų, kurie šūkavo „Lietuva – lietuviams!“ Klausimas kokiam proto mūšiui: kas sieja A.Paleckį ir A.Patacką?“

Nežinau, ar iš tikrųjų žygiuodamas A.Butkevičius buvo apsikabinęs A.Paleckį, tikriausiai ne, bet čia neabejojamai turimas minty faktas, kad A.Butkevičius bendradarbiavo su A.Paleckiu pirmąjį 2009-ųjų pusmetį. Tuo metu Algirdas Paleckis buvo, nenustebkite – fašistas. Bent jiedu dažnai taip save vadindavo ir labai tuo didžiavosi. Ir A.Paleckio vadovaujama partija dar nebuvo socialistinė, o tiesiog „Frontas“, ir simboliu turėjo „Geležinį vilką“. Turėjau garbės keturis mėnesius būti „Fronto“ atstovu ryšiams su visuomene, beje, atėjau į tas pareigas A.Butkevičiaus kvietimu.

A.Paleckis jau buvo išvarytas iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), kurioje jis užėmė gana aukštas Vilniaus skyriaus pirmininko pareigas. Išvarytas ne dėl kairumo, o dėl nepritarimo socialdemokratų-konservatorių stumiamai „Leo LT“ aferai. Drauge su juo iš LSDP išėjo būrelis politikų, keletą jų, filosofuojančių, mačiau karštai posėdžiaujant „Fronto“ valdyboje, mat nenorėjo sutikti su A.Butkevičiaus siūlomu partinės kovos planu. Šis įrodė, kad yra „revoliucijų meistras“, nes intelektualams įvarė daug baimės. Beje, jie greitai išbėgiojo, apkaltinę A.Paleckį „sukimu į dešinę, į ekstremizmą“ bei tuo, kad pritarė „antikonstituciniams A.Butkevičiaus veiksmams“.

Nedaug kas žino, kad tuo metu A.Paleckis ir A.Butkevičius turėjo džentelmenišką susitarimą, kad jeigu „Frontas“ laimėtų vieną vietą 2009 m. rinkimuose į Europarlamentą, A.Paleckis, kaip sąrašo lyderis, turėjo ją užleisti A.Butkevičiui. Kai po Seimo langų daužymo 2009 m. sausį bei „Auksinių svogūnų“ akcijos „Fronto“ reitingai buvo pakilę iki 3,6 ir atsirado teorinė viltis tikrai vieną vietą laimėti, A.Paleckis staiga pareiškė, kad vietos neužleis, ir jiedu susipyko. „Frontas“ skilo. Atskilusieji mane netgi buvo išrinkę frakcijos vadovu, bet nepanorėjau būti įrankiu svetimoje man kovoje, gal todėl frakcija nieko nenuveikė ir neužilgo atskilėliai išsivaikščiojo kas sau. Oficialiai „Frontas“ pašalino mane iš partijos. Keletą atskilėlių vėliau mačiau K.Prunskienės vadovaujamoje Liaudies partijoje.

A.Paleckis prarado pagrindinį rėmėją verslininko Alvydo Pociaus asmenyje ir vegetuojantis „Frontas“ susijungė su neaktyvia Lietuvos socialistų partija. Dideliam komunistuojančių senukų būriui darė įspūdį jo pavardė ir tuomet dar blyškus, bet stiprėjantis kairuoliškumas, buvusio „Fronto“ aktyvumas. A.Paleckis surado malonią jo širdžiai aplinką, jį dievinančių senukų publiką ir įtikėjo savo išskirtinumu. Taip susikūrė Socialistinis liaudies frontas ir A.Paleckis stojo į dabartinį kelią, tapo komunistuojančiu socialistu. „Fronte“ jis pasisakė už kapitalizmą su padidinta valstybės įtaka, veržėsi statyti valstybinį kapitalizmą, o dabar jis pasisako už tarybinį socializmą su visomis senomis idėjinėmis klišėmis. Gal todėl, kad nereikia galvoti – viskas surašyta senuose vadovėliuose ir dar gyva jo dabartinės komandos galvose.

Kai dirbome „Fronte“, teorinis A.Paleckio pasikaustymas tikrai neblizgėjo, jam buvo sunku formuluoti partijos tikslus ir bei juos pagrįsti. Vėliau, po susijungimo su tarybinio tipo komunistais, jis surado save. Didžiuojasi esąs marginalas ir šventai tiki, kad Europoje kils naujas didelis karas, kuris atvers jam kelius į po kojomis griūsiančią valdžią. Šia viltimi ir gyvena. Taigi, dialektika jam ir toliau sunkiai įkertama.

Todėl R.Valatka neteisus – tuo metu, kai A.Butkevičius ir A.Paleckis buvo „apsikabinę“, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius A.Paleckis dar nebuvo „socialistinio fronto pionieriumi“, suprantama, jis nieko nekalbėjo ir apie Sausio 13-ąją, nes A.Butkevičius jį būtų nuleidęs ant žemės per kelias sekundes.

Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.

3 Komentarų

  1. 1
    Skaista 
    2013 Kovas 20

    Partijos ” Frontas” kūrimasis vyko visiškai kitaip,nes būrėsi bendraminčiai ,negalintys taikytis su žmonių skurdinimu,patyčiomis,pažeminimu,visiškai pamintomis Žmogaus teisėmis Lietuvoje…tiek trumpai

  2. 2
    HA 
    2013 Kovas 21

    “Frontas” sparčiai populiarėjo ir tikrai atrodė, kad taps nauju Sąjūdžiu. Audriaus Butkevičiaus asmenybė jame neleido jo išvadinti komunistine partija, ši partija buvo puikus šansas visuomenei pakeisti žemyn besiritantį Lietuvos kursą.

  3. Visai ne. “Frontas” kūrėsi todėl, kad išvarytas iš LSDP Paleckis jautėsi svarbus. Ji tikėjosi nugalėti socdemus.

Parašykite komentarą