• 2013 Kovas 15

Šią savaitę parlamentarai svarstė Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad paskolos, didesnės nei 50 tūkst. litų, būtų tvirtinamos notaro. Kaip visada būna tokiais atvejais, pataisos palydėtos skambiomis frazėmis apie kovą su neteisėtu praturtėjimu ir šešėline ekonomika.

Pagrindinis Prezidentės inicijuotų įstatymo projektų tikslas – neleisti piktnaudžiauti fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais bei akcijų pirkimo ir pardavimo sutartimis. Parlamentarai pataisoms pritarė: juk baugu būti įtartiems neteisėto praturtėjimo protegavimu. Tikriausiai jie būtų pritarę, jei Prezidentė būtų pasiūliusi notariškai tvirtinti ir 10 000 Lt, ir 5 000 Lt dydžio paskolas.

Galima suprasti ir teisėtvarkos institucijų pareigūnus. Viena iš priežasčių, kliudančių tirti neteisėto praturtėjimo bylas, yra paskolų rašteliai, kuriuos nelegaliai praturtėję asmenys pristato kaip įrodymą, kad dideles pinigų sumas yra pasiskolinę. Lietuvaičiai, pasirodo, gyvena gerai – visada atsiranda galinčiųjų paskolinti tokias baisiai dideles sumas.

Tačiau ar naujos pataisos tikrai gąsdina nesąžininguosius? Jiems tai – tik eilinis iššūkis ir uždavinys, nors ne pats sudėtingiausias. Jie bus priversti kreiptis į notarus dėl 50 tūkst. Lt, galės to nedaryti, jei paskolos dydis bus, tarkime, 49 999 Lt. Ir iš visos žiaurios akcijos liks šnipštas – teisėjai privalės pakelti rankeles aukštyn.

O sąžiningiesiems tokie Prezidentės kovos su šešėliu metodai – eilinis galvos skausmas ir papildomos išlaidos notarui, laiko gaišatis. Manau, ir notarai labai nedžiūgauja dėl būsimų naujų užsakymų, nes supranta, kad nesąžiningi skolintojai nesilankė pas juos iki šiol ir nesilankys ateityje. Eilinis gaudesys Prezidentės įvaizdžiui gerinti neturi ir negali turėti jokios įtakos daugiamilijardinei šešėlinei ekonomikai.

Nauji suvaržymai šalyje, kaip ir kova su šešėliu bei neteisėtu praturtėjimu, skirti smulkioms žuvelėms gaudyti. Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, leidžiančios iš neaiškiais būdais pralobusių tautiečių konfiskuoti nepelnytus turtus, priimtos dar 2010 m. Jos turėjo padėti kovoti su šešėline ekonomika, kurios apimtis lyg tyčia nuo to laiko tik augo.

BK pataisos niekaip nepalietė aukščiausio rango politikų. Nepalietė jos ir mistinio oligarchų šimtuko, kurį dar prieš tapdama prezidente D.Grybauskaitė apkaltino neteisėtu Lietuvos valdymu. Kova su neįvardytais oligarchais buvo bene pats svarbiausias jos tikslas kandidatuojant į aukščiausią šalyje postą. Iširus „VP dešimtukui“, du ar trys oligarchai išsilakstė po planetą, bet likusieji tebėra šalyje. Nė vienos bylos, nė vieno teisiamųjų suole. Na, nebent Vilius Karalius…

Blogiausia, kad Prezidentė taip ir neatskleidė oligarchų pavardžių. Tenka spėlioti. „Achemos grupė“ byra ne dėl Prezidentės kautynių už tėvynės skaidrumą, o dėl Bronislovo Lubio mirties. Į kapus partnerį nuvariusi „MG Baltic“ vadovybė gyvenimu nesiskundžia: ją baisu liesti net Prezidentei, nes kontroliuoja galingas žiniasklaidos priemones. Dėl kai kurių verslininkų sulaikymo Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) dar teks daug prakaituoti, kad sugalvotų, kaip išsisukti. Mat bylos tuščios, niekinės, kilusios dėl verslininkų sąskaitų suvedinėjimo. Darbo partijos (DP) juodosios buhalterijos byla pradėta dar gerokai iki D.Grybauskaitės atėjimo į prezidento postą, o ją intensyviau tirti pradėta tik po to, kai paaiškėjo, kad DP nugalėjo pirmajame Seimo rinkimų ture.

Didžiausi STT, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Generalinės prokuratūros nuopelnai kovoje su galimai neteisėtai praturtėjusiais – tai brangų butą įsigijusi galbūt narkotikais prekiavusi Kauno čigonė, 350 tūkst. Lt iš kelių įmonių tikrai ar tariamai pasiskolinęs jaunas vyras iš Panevėžio, Tauragėje namą pasistačiusi ir sąskaitų už visas plytas neišsaugojusi šeima, keletas prekiautojų automobiliais ir jų dalimis, keli kontrabandininkai, būrelis apsukrių kauniečių, kitų panašaus svarbumo verslininkų. Keletas iš jų sugebėjo gauti socialines pašalpas. Būna, kad pagauna žmogelį su 30 tūkst. dolerių ir nesiaiškina, nuo kada tie pinigai pas jį guli: neturi popieriaus – atimsim. Bendra visų jų galimai neteisėtai uždirbta suma – vos daugiau nei 150 mln. Lt. Dalis jų, kaip jau yra buvę, savo reikalus susitvarkys ir jei nebus paleisti ikiteisminio tyrimo metu, tai bus padaryta teismo salėje. Pavyzdžiui, STT, kovojanti su korupcija, pernai teismui perdavė 88 bylas, 16 iš jų sulaukė išteisinamųjų nuosprendžių. Teisėtvarkininkai, kaip ir politikai ar gydytojai, taip pat daro daug klaidų ir mėgsta skubėti ar dirbti dėl „paukščiuko“, dėl galimybės prieš kameras pasipuikuoti su kaukėmis.

Štai pernai VMI teigė nustačiusi, kad keletas Seimo politikų neteisėtai pralobo. Kur jie? Gal tarp jų buvo Antanas Nedzinskas, kurio neva sutaupyti 200 tūkst. Lt prapuolė kredito unijoje? O kur oligarchai? Kas valdo šešėlyje besisukančias tris dešimtis milijardų litų? Vienam gyventojui (įskaitant kūdikius ir senukus) kasmet tektų po 10 tūkst. litų „juodų“ pinigų. Tai tikrai ne tie žmonės, kurie nežino kelio pas notarus.

Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.
Parašykite komentarą