• 2013 Kovas 10

Ketvirtadienį, kovo 7 d., Spaudos rūmuose, „Gairių“ leidyklos patalpose įvyko pasitarimas dėl laikraščio „Opozicija“ ateities.

Pasitarime dalyvavo „Opozicijos“ entuziastas iš Kauno bei šio susitikimo iniciatorius Bronislovas Kučinskas, „Gairių“ leidyklos direktorius Povilas Masilionis, Socialistinio liaudies fronto pirmininkas (SLF) Algirdas Paleckis, „Opozicijos“ patriotas, buvęs LTSR Vyriausybės vicepremjeras Vilius Kazanavičius bei du „Opozicijos“ steigėjai – buvęs satyrinio žurnalo „Šluota“ redaktorius rašytojas Adolfas Strakšys bei buvęs LTSR Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, LTSR teisingumo viceministras Jonas Misiūnas. Dalyvavo ir šių eilučių autorius, „Opozicijos“ redaktorius 2010-2012 m.

Žodžiu, pasitarime dalyvavo politinis laikraščio entuziastų flangas. Kito flango, nepolitinio, sąmoningai nekviečiau, nes abu flangai tikrai nebūtų susišnekėję.

Kaip portalo skaitytojams žinoma, laikraštis, spausdintinis leidinys – neišeina nuo pernai lapkričio.

A.Paleckio dalyvavimas mane nustebino. Visą laiką pasisakiau prieš tai, kad laikraštis taptų partiniu ruporu.

Paprašytas susirinkusiųjų, pristačiau finansinę reikalo pusę. Laikraštis liko skolingas man, spaustuvei ir redakcijos kabineto savininkui už nuomą bei telefono ryšį. Pasakiau skaičius, kiek šiuo metu dar yra prenumeratorių, kiek minimaliai reikia leidybai atnaujinti. Pridūriau, jei finansavimas atsinaujintų, būtų galima toliau leisti, tik savo pinigų toliau dėti nenorėčiau.

P.Masilionis pristatė seną savo idėją steigti fondą, į kurį būtų galima pritraukti lėšas, nes, jo ir kitų susirinkusiųjų nuomone, „Opozicijos“ pavadinimas potencialius rėmėjus gąsdina. B.Kučinskui reikia laikraščio kaip tribūnos agituoti už kairiųjų politinių jėgų vienybę. A.Paleckiui – kaip „Iskros“, kaip partinės kovos organizatoriaus bei instrumento propagandai. P.Masilionis laikraštyje mato ruporą kairiosios minties populiarinimui.

V.Kazanavičius išsakė racionalų pasiūlymą: leidinio „Opozicija“ popierinės leidybos neatnaujinti, „nes neperspektyvu“, visuomenė nepriimanti jau paties laikraščio pavadinimo, todėl jis siūlė keisti pavadinimą. Išsakiau mintį, kad laikraštį galėtų leisti SLF, bet A.Paleckis nesutiko, suprasdamas, kad tam reikia pinigų ir pajėgumų, o jo partija, žinia, tuo pasigirti negali. Tik J.Misiūnas ilgesingai ir sentimentaliai pasisakė už tolesnį „Opozicijos“ gyvenimą. Kiek vėliau, įsidrąsinę, susirinkusieji pasisakė už naujo laikraščio steigimą, kuris būtų finansuojamas iš būsimojo fondo. Fondo steigėjas bus „Gairių“ leidykla, valdybos nariai – visi susirinkusieji, išskyrus atsisakiusį A.Strakšį.

P.Masilionis įgarsino keleto susirinkusiųjų mintis, kad laikraščiui „Opozicija“ didelę žalą padarė mano, kaip redaktoriaus, blaškymasis. Vėliau tam pritarė ir prie susirinkusiųjų prisijungęs Antrojo pasaulinio karo Antihitlerinės koalicijos dalyvių karo veteranų organizacijos sekretorius Vaigutis Stančikas. „Gairių“ leidyklos vadovas suvokia, kas yra žurnalistika, tačiau „Opoziciją“ jis nori matyti kovingu kairiųjų ruporu. Ši pozicija būtų artima A.Paleckio siekiams. Jeigu atmetus kai kuriuos niuansus, kairumą ir nekairumą jie skirsto klasikiniu Lietuvoje būdu: pagal požiūrį į sovietinę tarybinę praeitį: jeigu praeitį vertini palankiai – esi kairysis, jei ne – dešinysis. Šio požiūrio laikosi, manau, dauguma „Opozicijos“ prenumeratorių. Tarybinis sovietinis periodas jiems – nekritikuotinas iš principo.

Mano nuomonė – žurnalistinė. Jeigu būtų atnaujinta popierinio laikraščio leidyba, laikraštis būtų „opozicija viskam“: politikams nuo D.Grybauskaitės iki A.Paleckio, nuo A.Butkevičiaus iki A.Kubiliaus, ir visiems verslo, teisėsaugos bei kitiems klanams, įtakojantiems politiką, viešąjį gyvenimą. Žodžiu, pasisakau už klasikinę žurnalisto poziciją, kuri planuojamam politinės pakraipos leidiniui yra nepriimtina. Bandžiau žurnalistiką ir tokį kairumą, kokį supranta opozicionieriai, išradingai suderinti ir jau žinau, kad tai visgi neįmanoma. Svarbiausia, kad to nepriėmė ir plačioji visuomenė. Taigi, vien todėl būsiu priverstas atsisakyti tiek naujojo leidinio redaktoriaus, tiek fondo valdybos nario vietos. Pasitarime to nepasakiau – sakau dabar. Manau, absoliuti dauguma „Opozicijos“ skaitytojų tuo apsidžiaugs, nes aš juk blaškausi ir esu oportunistas, dešiniųjų statytinis žlugdyti kairiąją mintį ir t.t., ir pan. Naujam leidiniui bus sveikiau, jeigu manęs jame nebus. Bus sveikiau ir man. Ypač finansiškai.

Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.

3 Komentarų

  1. 1
    HA 
    2013 Kovas 11

    Tas laikraštėlis seniai turėjo numirti, neliūdėk, Arūnai. Praeities nesugrąžinsi, jokie “Praeities vartai” nepadės;-))

  2. Neturėjo, HA, neturėjo.
    Bet leidinys toliau gyvuoja internete: opozicija.eu.

  3. Kalbėti sinonimais “forume” nenaujiena ir nemokėjimas siekti rezultato taip pat. Prasirgęs trejetą metų, negavęs ir reikiamo gydymo, koks buvo socialistiniais tarybinės valdžios metais, šiaip taip išropojqu iš “gyvojo lavono” būklės r pradėjau domėtis laikraščiu, kurį skaičiau ir jame bendradarbiavau. Viskas priklauso nuo organizavimo išmanumo, nes privatizmo laikais, kuris prarijo komunizmo siekius, vien sumanumo ir gerų norų nepakanka. Kad jis prarastas sužinojau ir apie tai spėliojau anksčiau. “Karoče” kaip dabar pagyvina savo rėkiančias kalbeles, reikia ne kokios tai pasyvios “opozicijos”, bet “tiesiai, šviesiai” – “Socialistas” (žinios visiems). Galima ir paimti J. Marcinkevičiaus knygos pavadinimą “Mes ateiname” arba “Mes grįžtame”. Žinoma, tiktų ir “16-oji lietuviškoji divizija”. Tačiau svarbiausias dalykas yra finansavimas. Pasirodo, kad partinė vadovybė išsikvėpė ir “honde hoh” ir tokiame aktyviame Paleckio vadovavime, kuriame netrūko ir neišaugančio iš vaikiškų kelnaičių demonstravimo. Nauja socialistų valdžia kol kas neiniciatyvi ir tokios veiklos patirties stoka. O partijos nariams ir jos plėtrai tai akmuo po kaklu. Nesuprantama, ko jie tikėjosi iš viso tokio darbo organizacijos? Jeigu turėdami 2000 narių neįmanoma surinkti bent po eurą kas mėnesį ir pilnai patenkinantį ne tik spaudos reikalus, bet ir kt. Litais tai jau būtų apie 7085 Lt. O dar ir sudominus leidiniu piliečius dar įplauktų kažkiek eurų, Per akis užtektų. Bet tur būt yra iškrikusi neišsaugota ir ta senoji gvardija, kuri aukodavosi dėl visuomenės reikalų. O jaunimėlis turi kitokių aktualesnių reikalų negu atsidavęs darbas visuomenės labui. Ėgi, Vokietijoje egzistuoja ir marksistinės, lenininės, ir komunistinės, socialistinės partijos ir ten kaip ir Graikijoje bei kt. vakarietiškose partijose jos atstovaujamos jų parlamentuose ir niekas jų neskelbia už įstatymo ribų kaip kad smetoniniais fašistiniais metais. Beje, dabartinis fašizmas daug ryškesnis. Tiek žodžių iš paskutinės lietuviškosios socialinės Evangelijos. AMEN.

Parašykite komentarą