• 2012 Rugpjūtis 3

Tiems, kurie galvoja, kad klausydamiesi orkestro, kuriam diriguoja V.Gergijevas, žiūrėdami „Pervij Baltijskij kanal“ ar klausydami J. Latyninos gali užsikrėsti rusofobija, šio komentaro siūlau neskaityti.

Visiems kitiems noriu pasakyti štai ką: aš nenoriu brangiai mokėti už energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, nes man atrodo, kad tai paprasčiausiai neapsimoka.

Kalbu apie tai, nes neseniai po vieno tinklaraštininko tekstu apie naujosios atominės elektrinės statybą radau štai tokį komentarą:

Taip kaip nemažai žmonių perka brangesnį benziną Statoil vien dėl to, kad tai ne rusų Lukoil, taip ir dėl elektros – aš neprieštaraučiau, net jei ji kainuotų dvigubai brangiau, jei tik tai leistų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Ar jums Rusija labai patinka ir jūs neprieštaraujate, kad jūsų likimas priklausyti nuo beždžionės su granata?“

Jį perskaitęs pagalvojau, jog gerai, kad Lietuvoje dar yra tokių žmonių. Idealistų, pasirengusių aukoti savo savo asmeninę gerovę vardan aukštesnio gėrio ir tikinčių, jog jų nuostatos ir poelgiai gali ką nors pakeisti (jei, žinoma, tos deklaruojamos nuostatos realiame gyvenime nevirsta baltarusiško dyzelino pirkimu kokiame nors užkampio garaže).

Bet po to pagalvojau, kad tiek „Statoil“, tiek „Lukoil“ pardavinėja benziną, kurį gamina „Orlen Lietuva“. Ir dažniausiai – iš tos pačios rusiškos naftos. Galutinis rezultatas beveik tas pats, skirtumas tik tas, kad „bausdami“ Rusiją, idealistai dalį Lituvoje iš prekybos degalais uždirbamo pelno nukreipia į Norvegiją.

Ar dėl to tampame mažiau priklausomi nuo Rusijos? Vargu bau, bet vidinis įsitikinimas ir pasitenkinimas taip pat svarbus.

Po to pabandžiau prisiminti, kiek per pastaruosius kelerius metus pabrango elektros energija ir dujos. Galiu suklysti, bet man atrodo, kad elektra – maždaug dvigubai, o dujos (čia galiu pasakyti tiksliau) tris kartus.

Žinoma, sakyti, kad elektros ir dujų kainų augimas buvo tiesiogiai susijęs su Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiais būtų neteisinga. Įtakos tam turėjo Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir Lietuvos įsipareigojimai ES dėl akcizų, pasaulinės naftos kainos pokyčiai. Tačiau labai gerai prisimenu energetikos ministrą A. Sekmoką prieš metus žadant, kad dujos po metų atpigs 15 procentų. Ir žinau, kad nuo liepos 1 dienos aš už jas mokėsiu 25 procentais brangiau. Suprantu, kad tai iš esmės ir yra kaina, kurią aš moku už Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Arba, tiksliau reikėtų sakyti, už energetinės nepriklausomybės idėją.

Bet man kyla toks paprastas klausimas: jei iki tol, kol jau galėsime šildyti namus per savo nuosavą suskystintų dujų terminalą importuotomis dujomis ir kai laidais jau tekės naujojoje Visagino atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija, mes kasmet mokėsime 25 procentais brangiau ir jei pradėjus veikti terminalui ir elektrinei, elektros ir dujų kaina, vis tiek priklausys nuo pasaulinių kainų, mes būsime pasiekę savo tikslą?

Ar neatsitiks taip, kad pasiekę tą išsvajotąją energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, staiga suvoksime, kad investicijos į tą nepriklausomybę tapo didžiausia mūsų priklausomybe, nes kitoms investicijoms neužteko proto ir lėšų.

Ar tai nereikš, kad Rusija iš esmės laimėjo?

Aš neturiu atsakymo į šį klausimą, tačiau taip pat nesu tikras, ar dvigubai brangesnė elektros energija, jei ji ne rusiška, tikrai padaro mus labiau nepriklausomais.

Racas.lt

Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.
Parašykite komentarą