• 2012 Rugsėjis 29

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas žiniasklaidai išplatino pranešimą „Koalicija su KGB“.

Nėra didelės paslapties, kad bet kokia „Drąsos kelio“ partijos kritika iš valdančiųjų lūpų yra kuo puikiausia reklama. Keista, kad reklamuoti „drąsininkus“ ėmėsi A. Anušauskas, dar palyginti neseniai pats raginęs „valstybės priešus“ ignoruoti. Tiesa, tada tai buvo pasakyta „paleckininkų“ ir kitų neva Maskvos išlaikomų organizacijų atžvilgiu.

„Apie buvusį bendradarbiavimą su KGB Vyriausiai rinkimų komisijai pranešęs „Drąsos kelio“ partijos kandidatas Vytautas Daujotis anketoje nurodė bendradarbiavęs tik 1982-1983 metais. Bet atminčiai labai padėtų dokumentai, kuriuose nurodomas visas dešimtmetis – nuo 1981 iki 1991 metų. Matyt, eksagentas „Aleksas“ tuos metus išbraukė iš atminties, bet kodėl klaidinami rinkėjai?“, – metė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Štai kita citata iš pranešimo:

„Galima deklaruoti „drąsą“ ir „Drąsos kelio“ dešimtuke laikyti „Aleksą“, kuris pamiršo, jog prisipažinimas niekada netaps indulgencija? Todėl kas ir su kuo eina į valdžią ir ar įmanoma iš nutylėjimų bei apgaulės sutverta „koalicija su KGB“ ir kiek tai mums visiems kainuos – nėra tik retorinis klausimas“.

Taigi, A. Anušauskas surado „Drąsos kelio“ sąraše vieną buvusį kagėbėšniką „Aleksą“, kaltą tuo, kad nenurodė viso bendradarbiavimo termino, ir kaip visada iš musės priskaldė malkų: „KGB ir jos pirmtakės aukomis tapo ne mažiau 350 tūkst. žmonių (tremtų, kalintų, žudytų), daugiau kaip 100 tūkst. žmonių patyrė įvairiausius suvaržymus ir apribojimus dėl darbo, kelionių, gyvenamosios vietos, buvo pažeistas mažiausiai 600 tūkst. asmenų privatumas atplėšiant ir kopijuojant jų laiškus ir t.t.“

Toks A. Anušausko demagogijos stilius. Iš tikrųjų – stalinistiniai nusikaltimai tokie žiaurūs ir platūs, kad jie nuolatos pritempiami post-stalinistiniam KGB, taigi įkurtam po J. Stalino mirties. Pasinaudojama tuo, kad pasmerkusi stalinizmą ir uždariusi tremtinių lagerius Maskva nenubaudė nė vieno stalinisto už nusikaltimus žmoniškumui – neva jie tik vykdė įsakymus. Buvę budeliai ramiai sulaukė pensijos jau nestalinistiniame KGB. Bet A. Anušausko pastangomis stalinizmo nusikaltimai vis tiek priskiriami būtent KGB! Todėl, pagal A. Anušausko ir ne vien jo logiką, bet kuris kagėbėšnikas, net jeigu jis „gorbačiovinis“ – atsakingas būtent už stalinistinius nusikaltimus: masinius trėmimus ir žudymus. Jau nekalbant apie surastą „Aleksą“, kuris tikriausiai „černenkinis“ ar „brežnevinis“.

Dar labiau kaltas, pagal A. Anušauską, yra kiekvienas buvęs kompartijos narys, nes komunistų partija vadovavo KGB: „Dažnas Lietuvos pilietis tik šiek tiek nutuokė, kad ši organizacija slapta skaito visus jų laiškus, turi daug slaptų agentų ir savanoriškų pagalbininkų, nuožmiai persekioja buvusius politinius kalinius ir tremtinius, kontroliuoja išvykimą į užsienį ir yra vadovaujama komunistų partijos“.

Taigi, buvai komunistas – esi kaltas labiau nei buvęs kagėbėšnikas, kuris tik vykdė kompartijos įsakymus.

Pranešime A. Anušauskas pasityčiodamas iš LSDP iškėlė klausimą, kodėl toks eksagentų ir KGB kapitonų antplūdis kilo būtent dabar? „Gal pasinaudota didelės tradicinės partijos (LSDP) neprincipingumu ir „riebaus brūkšnio“ tarp praeities ir dabarties politika, paliekančia kažkur šalikelėje komunizmo aukų interesus? Gal suprato, kad dezinformacinėse paraštėse sąmoningai dedamas lygybės ženklas tarp totalitarinės KGB ir klupčiojančios, bet demokratinės valdžios kontrolei pasiduodančios VSD, lyg ir atveria jiems kelią į valdžią (bent su „Drąsos keliu“)?“ – retoriškai klausė jis.

Atkreipėte dėmesį – A. Anušauskas nesako „stalinistinių aukų“, jis kalba apie „komunizmo aukų“ interesus. Terminu sužongliruota tam, kad stalinizmą būtų galima priskirti kad ir gorbačiovizmui. Nors iš tikrųjų komunizmu niekur net nekvepėjo: nei Stalino, nei Chruščiovo, nei Gorbačiovo laikais. Bet nusikaltimai vis tiek yra iš „komunizmo“.

Atvirai pasakius, taip ir nesupratau, kurioje vietoje A. Anušauskas įžvelgia, kad LSDP „sąmoningai deda“ lygybės ženklą tarp KGB ir VSD. Tarp šių organizacijų tikrai esama nemažai bendro – Valstybės saugumo departamentą sukūrė kagėbėšnikai, prisiminkite bent VSD direktoriaus pavaduotoją Daną Arlauską. Dalis kagėbėšnikų tuojau pat po Kovo 11-osios paliko KGB ir perėjo dirbti į VSD – apie tai buvo rašyta to meto spaudoje, kalbama, kad tiems kagėbėšnikams buvo skelbtas mirties nuosprendis. Vėliau perbėgėlius kagėbėšnikus išvarė, o VSD generolas iškasinėjo stalinizmo aukų kapavietas Tuskulėnų parke vietoje to, kad atlikinėtų liustraciją.

A. Anušauskas piktinasi, kad LSDP nesiruošia išvaryti septynių KGB rezervo karininkų, esančių rinkiminiuose sąrašuose. O kodėl turėtų? Nuo okupacijos laikų praėjo du dešimtmečiai – praėjo net daugiau laiko nei egzistavo visa prieškarinė „smetoninė“ Lietuva. Kodėl liustracijos nedarė konservatoriai tuo metu, kai turėjo absoliučią valdžią? Gal būt todėl, kad tarybinio profesoriaus Vytauto Landsbergio aplinkoje, net tarp dviejų pavaduotojų Aukščiausiote Taryboje, buvo ekskomunistų? Vienas jų net partinis sekretorius? Kitas – net 16-osios lietuviškos šaulių divizijos vado sūnus? Pagal A. Anušauską – tiesioginio okupanto vaikas? O gal todėl, kad pats V. Landsbergis, tyčia ar per prievartą, yra dėstęs marksizmą-leninizmą ir dar gyvo Stalino laikais rašytame prašyme priimti į komjaunimą nurodęs, jog „tarybinė armija – išvaduotoja“?

Kam išvis kariauti su savimi, su savo istorija, pone „istorike“ A. Anušauskai? Manau, tikrai galima pagalvoti apie tai, kad verta braukti tą jūsų paminėtą „riebų brūkšnį“ ir kiekvienam atmatuoti pagal nuopelnus: nusikaltai – atsakyk. Šaudei nekaltus žmones – gauk pagal nuopelnus, nesvarbu, kurioje pusėje buvai.

Kaltinti vien todėl, kad žmogus priklausė organizacijai – beprasmiška. Juk nesiruošiate kaltinti viso partizaninio judėjimo nusikaltimu žmoniškumui, nors kurie „partizanai“ šaudė ūkininkų šeimas kaip žydus vien todėl, kad stojo į kolūkius?

Kategorija: Dienoraštis | Tags: , ,
Galite sekti naujienas RSS 2.0 pagalba.
Parašykite komentarą