Normalios demokratinės šalies visuomenėje toks teiginys sukeltų tikrą audrą. LNK televizijos laida „Abipus sienos“ gegužės 26 d. vakare parodė žurnalisto Virginijaus Gaivenio reportažą apie tai, jog po pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidento rinkimų buvo rengiamas planas nužudyti ką tik išrinktą prezidentą Algirdą Brazauską ir sukelti sumaištį šalyje. Taip pat ketinta susidoroti su Kazimiera Prunskiene bei pagrobti jos sūnų.
◊ Gegužė, 2010 ◊
„Gatvės politika“ ima viršų: teismų nutartys negalioja, politikai toliau moko teisėjus, kaip jie turį elgtis, teisininkų bendruomenė abejinga įvykiams, policija prieš minią iškelia rankas. Jeigu į įvykius Garliavoje žvelgtų netyčia užklydęs užsienietis – pasakytų, kad Lietuvoje įsivyravo chaosas.
Jau ne pirmą kartą tenka girdėti, kad pokario ginkluota rezistencija kone lemiamai prisidėjo prie to, kad Lietuva, palyginus su kitomis tarybinėmis (taigi, sovietinėmis) respublikomis, buvo mažai kolonizuota kitataučiais. Tą gegužės 14 d. pasakė šalies prezidentė D. Grybauskaitė, teikdama apdovanojimus Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės proga. Jos teigimu, pokario rezistencijos kovos ir praradimai „buvo reikšmingi ir prasmingi, nes Lietuvoje buvo pristabdyta asimiliacija ir tautinio identiteto naikinimas“.
Ministras E. Masiulis išsaugojo postą. Dėl to jo veikla netapo skaidresne, tačiau svarstant interpeliacijos klausimus pirmtako A. Butkevičiaus reputacijai buvo suduotas skaudus smūgis. Plačiau…
Prezidentė ryžosi stebėtinai klaidingam žingsniui – teikia Seimui Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisas, kuriomis siūlo dešimteriopai padidinti maksimalias pinigines baudas už kriminalinius, tarp jų – ir už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus. Už mažiausiai pavojingas nusikalstamas veikas maksimalią baudos ribą ji siūlo didinti nuo 6500 iki 65 000 litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 000 iki 390 000 litų.
