Po vienuolikos metų pertraukos vėl atsidūriau tiesioginiame eteryje. Kalbėjau kabelinės televizijos pokalbių laidoje „Nuomonės“, kurią jau daug metų veda Sigitas Valadka. Svarbiausias laidos svečias – Kęstutis Čilinskas.
Iškilmingame Vasario 16-osios minėjime, vykusiame Vytauto Didžiojo kiemelyje Kaune, įvyko incidentas, kai buvo sulaikytas asmuo, laikęs plakatą „Krikščionybė Lietuvoje – okupacinė“. Sulaikymo faktas rodo, jog užrašas ant plakato buvo teisingas – būtent taip ir elgiasi okupantai.
Nejaučiu simpatijos „tvarkiečiams“ ir bet kuriems kitiems politikams, bet kartais jie pasako linksmų dalykėlių, kuriems negaliu nepritarti. Štai, kovojanti su krize (kai kas sako, kad ji tai taro kone genialiai) valdžia ir toliau geriausią išeitį mato pensijų karpyme, pagaliau sugalvojo ilginti pensinį amžių – iki 65-erių. Gražu? Tiesiog nuostabu. Negaliu pasakyti, ar aš išgyvensiu iki jos, juolab, kaip rodo statistika, ir vyro amžiaus vidurkis netoli. Bet jei mirsiu kaip statistinis lietuvis 67-erių, na, kad ir 68-erių, reiškia, pensininko gyvenimu pasimėgausiu dvejus-trejus metus. Liberalizmo epochoje nedera ilsėtis, reikia ir toliau dirbti, dirbti, dirbti, kol nukrisi. Kažkas juk turi verslui į lizdelį sunešti grūdelius.
Vilniaus miesto savivaldybė davė sutikimą lytiniams iškrypėliams, pasivadinusiems įvairiomis spalvomis bei naujadarais žodžiais, marširuoti Vilniaus centre, paneriu, Olimpiečių gatvėje, priešais Gedimino pilį. Dvi su puse valandos gegužės 8-ąją jie galės nevaržomai maivytis ir demonstruoti savo „meilę“, tiksliau – lytinį iškrypimą, pristatydami tai kaip žmogaus teisių gynimo demonstracijos viršūnę.
Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius pasidžiaugė augančiais TS-LKD reitingais ir įvertino tai kaip visuomenės pritarimą valdančiosios daugumos politikai. Šiuo metu svarbiausioji koalicijos partija pirmauja spaudoje paskelbtoje reitingų lentelėje, aplenkusi socialdemokratus.
Tegu tas prancūziškas “Mistral” išsikelia rusišką laivyno štandartą. Alfa šiandien pranešė apie “The Economist” žurnalisto Edwardo Lucaso pastebėtą estų iniciatyvą: negerti “Perrier” vandens arba prancūziško vyko. Kas vartoja stipresnius – tai ir brendžio su konjaku (Made in France).
Po 1991 m. pučo Maskvoje ir kompartijos uždraudimo, apie Lietuvos komunistus nieko negirdėjau. Žinoma, tik dviejų senukų parvežimą iš Gudijos, jų teismą, įkalinimą ir paleidimą atlikus bausmę. Ir viskas. Pasirodo, kompartija egzistuoja.
Žiūrėjau laidą „Pokalbis su Rūta“. Viskas buvo prognozuojama iš anksto ir nieko nuostabaus: Seimas tikrai nusipelno nuskambėjusios klaikios kritikos („mėšlas“), gastrolierius Karalius – pasmerkimo („ne karalius, o piemuo“) ir t. t., ir pan., ir vėl iš pradžių. Buvo šiek tiek nuobodu.
Rolandas Paksas pasiūlė „nieko nelaukiant“ Valstybės saugumo departamento vadovu skirti 44 metų kariškį, buvusį Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento vadovą Gintarą Bagdoną.
Paaiškėjo, kokiu būdu K. Čilinsko vadovaujamas Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ) sieks įgyvendinti savo tikslus: tiesioginės demokratijos būdu.
© 2010 - Arūnas Daugėla.