Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, istorikas ir tele-žvaigždė Arvydas Anušauskas staiga nusirito iki „turgaus bobos“, susidomėjęs Kazimieros Prunskienės garderobu. Matyt, nusibodo glamžyti jaunas blondines ir dairosi vyresnių? Kaip paaiškinti, kad jis randa laiko ir reikalo žiūrėti tokias nevyriškas televizijos laidas su išraiškingu „Gyvenimas pagal moteris“ pavadinimu?
Į mano klausimą, kokia ta emigranto duona, atsakė:
Gal būt tai teisinga, kad Prezidentė išvarė užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką. Tačiau savo sprendimą galėjo motyvuoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai. Lietuva yra demokratinė respublika, čia neužtenka vien pareikšti nepasitikėjimo vienu ar kitu pareigūnu. Išvytasis ir visuomenė turi žinoti nepasitikėjimo priežastis.
Nijolė Oželytė „užvažiavo“ ant Kazimieros Prunskienės įspūdingai – girdi, ji „nieko nekaltina“, jai „taip atrodo ir yra naivi ir durna“. Tačiau kaltinimas nuskambėjo: K. Prunskienė organizavo valstybinį perversmą 1991 m. sausį. Tą neva liudija jos važiavimas į Maskvą išvakarėse, netikėtas kainų pakėlimas bei siekis susigrąžinti premjero postą pagąsdinant Albertą Šimėną.
Vilniaus arkivyskupijos kurija atsisakė pritarti aikštėje prie Gedimino paminklo pravesti Vilniaus dienos – Vilniaus pagarsinimo šventės – minėjimą. Bažnyčia bando visą vadinamąją Katedros aikštę prilyginti šventoriui ir primesti visuomenei, ką ji gali ir ko negali čia daryti. Ir net įvesti cenzūrą pasisakantiems renginiuose.
Keletą dienų mano svetainę buvo užgrobęs neaiškus virusas. Serverio savininkai atsimojavo, pareiškę, kad tai ne jų reikalas: skestančiųjų gelbėjimas yra pačių skestančiųjų reikalas.
© 2010 - Arūnas Daugėla.