Kaip ir prognozavau, soclibai perrinko savo pirmininku Artūrą Paulauską.

Agituodamas už save balsuoti A.Paulauskas sakė, kad vėl tapti partijos vadovu panoro, nes jaučia partiečių palaikymą. “Šis suvažiavimas turi tapti mūsų partijos atgimimo ir atsinaujinimo pradžia. Reikia keistis, mokytis iš nesenų klaidų, nes stiprus tiks tas, kuris turi drąsos pradėti gyvenimą iš pradžių. Klaidų nebuvo išvengta, tačiau turime pripažinti, kad mūsų žmonės nebuvo tinkamai pasiruošę valdyti valstybę (…) Tarybos posėdyje aš prisiėmiau visą atsakomybę už partijos nesėkmes ir pasitraukiau iš partijos pirmininko pareigų. Buvo laiko apmąstyti nueitą kelią, analizuoti klaidas, pabuvoti skyriuose, pakalbėti su partijos nariais apie praeitį ir ateitį. Ir aš džiaugiuosi jūsų optimizmu, jūsų tvirtu tikėjimu mūsų partijos atgimimu. Po šių susitikimų aš neabejoju, kad mums užteks stiprybės, tikėjimo, drąsos, įveikti sunkumus ir patirti visokeriopą dvasinį atlygį. Šie susitikimai man suteikė drąsos ir jėgų pabandyti ir vėl stoti prie partijos vairo”, – kalbėjo A.Paulauskas.

Gerai pasakyta. Kad tik tai būtų tiesa. Ilgai laukti neteks. Gerai ir tai, kad jis nekandidatuos į Prezidento postą – bent taip kol kas pareiškė.

Plačiau…

Pastebėjote, kaip sėkmingai pradėjo rinkimų kampaniją Dalios Grybauskaitės taktikai ir strategai? Viešoje erdvėje vyrauja pasvarstymai, ar ji nugalės pirmame ture, ar prireiks antro. Nė užuominos apie tai, ką ji darytų nugalėjusi, kokia jos programa ir t.t. O kam apie tai kalbėti, jei galima patylėti?

Šiandien skelbiami RAIT atliktos gyventojų apklausos rezultatai, rodantys, jog jei rinkimai vyktų šiandien, Grybauskaitė surinktų 54 proc. balsų. Tyrimus užsakė BNS.

Visai teisinga taktika vertinu tokius Grybauskaitės piarščikų žingsnius. Rinkimines kalbas reikia nutolinti kuo toliau nuo gyvenimiškų reikalų, kurie ir painūs, ir ne visiems suprantami, ir ginčytini…

Strategijos gali ir neprireikti. Lyg kokioje milžiniškoje šachmatų lentoje, Grybauskaitė gerai išdėstė figūras ir mėgaujasi oponentų pasimetimu. Rinkimų favoritas startavo (manau, per anksti), visi žiūri, kas toliau bus. Ar užteks smarvės taip tęsti?

Buvusi socialinių reikalų ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, „visų pensininkų draugė”, nesukūrė šeimos ir neturi vaikų. Bet ji davė tautai gimstamumo bangą. Po poros dešimčių metų į visuomenę įsilies nauja karta – blinkevičiukai.

Žiniasklaidoje nuolat matydamas gimstamumo augimą, buvau beveik įsitikinęs, kad gyventojų skaičius šalyje auga. Nusivyliau. Džiaugtis lieka tik gimstamumo augimu – jei ne jis, būtų dar blogiau.

Iš tikrųjų, net dvylika metų mažėjęs, V.Blinkevičiūtės socialinių reikalų „valdymo” eroje (2003-2005 m.) gimstamumas stabilizavosi ir paskutiniuosius trejus metus tik didėjo. 2006 m. 1.000 gyventojų teko 9,2 gimusiojo, 2007 m. – 9,6, o 2008 m. – 10,5 ir priartėjo prie ES vidurkio, kuris yra 10,6.

Plačiau…

Rytoj suvažiavime soclibai perrinks savo pirmininku Artūrą Paulauską, lapkritį pasitraukusį iš šio posto dėl triuškinamo pralaimėjimo Seimo rinkimuose.

Paulauskas, galima suprasti, kandidatuos rinkimuose į Prezidento postą. Šio galutinio savo karjeros tikslo neatsisakė niekad. Kandidatavimas leistų jam sugrįžti į televizijos ekranus ir priminti, kad jis niekur nepradingo, jis čia, šalia mūsų. Vienas iš mūsų.

Soclibai supranta, kad reikia permainų. Todėl suvažiavime partijos pavadinimas turėtų būti pakoreguotas. Vietoje “Naujoji sąjunga (socialliberalai)” ji turėtų vadintis “Lietuvos socialliberalų partija” arba tiesiog “Socialliberalų partija”, juk aišku, kad ne Latvijos ar Lenkijos. Gal dar kažkaip panašiai. Bet kol kas tai visos permainos, kurias jie siūlo.

Plačiau…

Nors apklausos rodo priešingai.

1. Ji nejautri socialinei įtampai. Sulig kiekvienu mėnesiu ekonomika vis labiau smunka, Gitanas Nausėda jau kalba apie BVP 6-8 proc. nuosmukį, augs nedarbas. Ką Grybauskaitė gali pasakyti nevilties apimtiems tautiečiams? Ypač tiems, kas prisiėmė kreditų ir nebežino, ko griebtis?

2. Ką ji pasakys žemdirbiams? Ar susišnekės? O provincijos miesteliams? Grybauskaitė visą gyvenimą praleido iš stabilios valdininko algos – ką ji gali pasakyti tiems, kas pelnosi duoną patys, verslo stichijoje? Kaip atrodys dialogas tarp skirtingai mąstančių ir kalbančių žmonių?

3. Aišku, ji elgiasi lyg fiureris, o bizūnas tautai, miniai, patinka. Bet diktatoriai subtiliai manipuliavo bizūnu ir meduoliu pakaitomis, o Grybauskaitė mosuoja tik bizūnu. Cvakt – jokių mokestinių lengvatų, cvakt – atlyginimai turi būti mažinami, cvakt – mokesčius būtina didinti, cvakt, cvakt!..
Plačiau…

Euforija dėl Dalios Grybauskaitės labai panaši į tą, kuri žiniasklaidoje ir visuomenėje tvyrojo į premjero postą žengiant Gediminui Kirkilui. Tuomet šis pypkorius „piarščikas” buvo piešiamas vien rožinėmis spalvomis: naujos kartos atstovas, antinomenklatūrininkas, plataus akiračio, nesusaigstytas su AMB klanu ir t.t. 

Po to sekė šaltas dušas ir praregėjimas. Ir tikrai, iš kur tas G.Kirkilo naujumas, jeigu jis du dešimtmečius trynėsi šalia AMB ir maudėsi LDDP, vėliau LSDP grietinėlėje? LKP CK instruktorius ir post-komunistinės partijos „propagandos ministras” tiesiog negalėjo būti nukritęs pernelyg toli nuo obels, nuo partijos-maitintojos. Ar kas nors iki jam tampant premjeru regėjo jį esant „plataus akiračio” politiką, žarstantį pačias moderniausias idėjas? Na, nors bet kokias naujas idėjas?

Tuo metu, berods, tik portalo „bernardinai.lt” vyr.redaktorius Andrius Navickas stebėjosi neregėtai trumpa kolegų žurnalistų atmintimi, kai jie springdami rašė diterambus a-la „Naujasis premjeras užkulisinių žaidimų nežais” ir visai nenorėjo klausytis atsargių jo priminimų, koks tas šaunuolis G.Kirkilas buvęs netolimoje praeityje. Tada spaudoje mirgėjo euforija persunktos antraštės ir kita nuomonė buvo nepageidaujama.

Panašiai yra ir dabar.

  Plačiau…

slaptai.lt, straipsniai.lt, komentaras.lt

Atsižvelgdama į šiuolaikines tendencijas, Lietuvos kariuomenė bene pirmoji pasaulyje sukūrė atskirą kariuomenės rūšį – specialiųjų operacijų pajėgas. Vertėtų žengti dar vieną žingsnį modernios kariuomenės link ir sukurti „informacinio karo” struktūrą.

„Informaciniai karai” seniai virto kasdienybe, jų apraiškų galima įžvelgti, pavyzdžiui, jau Kryžiaus karų prieš Lietuvą istorijoje. Kryžiuočiai nemažai dėmesio skyrė lietuvių juodininmui, Lietuvos diplomatinių iniciatyvų žlugdymui bei savo veiksmų pateisinimui. Kaip ryškų „informacinio karo” epizodą galima vertinti ir „lietuvių ir daugelio rusų karaliaus” Gedimino laiškus Vakarų miestams. 

Šiuolaikiniame pasaulyje „informaciniai karai” ypač išplito sovietams kuriant pasaulinę komunistinę valstybę (būtent toks tikslas užfiksuotas 1922 m. SSRS steigimo sutartyje ir niekada nebuvo atšauktas). Leninas atkreipė dėmesį į svarbiausią priemonę propagandai – kiną, Stalinas su kitais įkūrė melagingą propagandinį laikraštį „piariniu” pavadinimu „Pravda” („Tiesa”). Sovietai, o dabar ir Rusija investuoja nemažas pinigų sumas savo „tiesoms” propaguoti. Labai rimtai į šį reikalą žiūri Vladimiras Putinas. Pavyzdžiui, laikraščio „Novaja gazeta” duomenimis, 2002 m. Rusija kosmoso programoms išleido 9,7 mlrd. rublių, karinei reformai 16,5 mlrd., o valstybiniams radijo ir televizijos kanalams – 9,5 mlrd.

Plačiau…

Tikriausiai niekas nesiginčys, jog Kremliuje tvirtai įsikūrė pragmatiška ir iš politikos verslą daranti publika. Jei taip – poveikį jai gali turėti tik jėga ir pinigai. Lietuva neturi nei vieno, nei kito.

Įsižiūrėjus į Kremliaus politiką atidžiau, galima įsitikinti, jog bet kokie lygiaverčiai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos neįmanomi iš principo. Nepanašu, kad Maskvą tenkintų koks nors dvišalių santykių modelis, kuriuo Lietuva turėtų bent minimalios naudos. Hilari Klinton teisi – Vladimiro Putino akyse nėra dvasios, jose – trys raidės: K, G ir B. Teoriškai Maskvą gal būt tenkintų tik laisvanoriškai į Rusijos Federacijos sudėtį įstojusi Lietuva ir būtinai be lietuvių tautos, galinčios „užkrėsti” rusų tautą vakarietiška bacila. Panorėjusi prisiderinti prie Lietuvos laikysenos, Rusija turėtų daug ko atsisakyti.

Plačiau…

Kreipiuosi į apžvalgininkus, politikus, žurnalistus, redaktorius bei kitus Lietuvos patriotus ir ne tik patriotus. 

Leiskite tarti porą žodžių ne profesionaliam apžvalgininkui, ne politologui, neužimančiam jokių valstybinių ir komercinių postų ir neturinčiam jokių interesų Rusijoje. Kreipiuosi į visus kaip pilietis, netolimoje praeityje „šiek tiek” dirbęs žiniasklaidoje ir viešuosiuose ryšiuose.

Jums neatrodo keista, kad santykių su Rusija tema nuolat šmėžiuoja žiniasklaidoje? Turiu nesveiką įtarimą, kad tūlas apžvalgininkas griebiasi šios temos, kai neturi ką pasakyti, bet pasirodyti viešumoje labai nori.

Banalybėmis, išrašytomis apie klastingas Kremliaus užmačias visame pasaulyje, apie rusų ekspansiją, vos ne įgimtą Maskvos agresyvumą, kenčiančią nuo rusų Lietuvą, istorijos padiktuotą priešiškumą, karus ir pavergimus, pasipriešinimus ir išsivadavimus, pergales ir pralaimėjimus, neįmanomai painius Maskvos ir Vilniaus santykius, „Maskvos ranką”, geopolitines varžybas ir daug ką kita mūsų informacinė erdvė užpildyta, liaudiškai tariant, ligi lubų! Skęstame! Gelbėkit! Help!

Plačiau…