◊ Gruodis, 2008 ◊

• 2008 Gruodis 28

Kai kuriems vaikams kada reikalai susiklosto taip, kad tenka bėgti iš namų. Priežasčių gali būti keletas, bet svarbiausia jų – santykių su tėvais krizė, visiškas nesusikalbėjimas ir tėvų despotija. Juk argi vaikai tokiame amžiuje gali būti despotais? Kai bėgau iš namų, man tebuvo vienuolika.

Prisidribau mokykloje, kad net gėda prisiminti. Buvau „prailgintoje grupėje” – taip pas mus vadinta iš įvairių klasių į būrį surinktų mokinių grupė, kuri būdavo privalomai vedama į valgyklą, buvusią bene už kilometro, po to, prižiūrima pedagogo, ruošdavo pamokas.

Gyvenome viename miestelyje netoli Varėnos. Matuizų niekada nevadinome kaimu – čia stovėjo „daugiaaukščių” kvartalas – net keturi keturių aukštų daugiabučiai pastatai, taip pat bene didžiausia sovietų Pabaltijyje statybinių medžiagų, arba kitais žodžiais – plytų, gamykla. Ne dažnai kaimo vietovėse pamatysi tokius statinius, todėl ir nesivadinome kaimu. Jei šiandien paklausite matuiziškių, kur jie gyvena, atsakys: gyvenvietėje. Girdi, gyvenvietė – dar ne miestas, bet jau ne kaimas. Gyvenviete vadintis solidžiau. Šiandien Matuizose tikriausiai jau šeši keturaukščiai, vidurinė mokykla (mano laikais buvo aštuonmetė), vaikų darželis, bene trys parduotuvės. Bet aš ne apie tai.

Plačiau…

Kategorija: Proza  | 2 Komentarai
• 2008 Gruodis 22

Lietuvos kariuomenės 90-jų sukaktuvių proga žiniasklaidoje pasirodė keli padėties kariuomenėje vertinimai. Štai Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas „Aitvaras” atlieka antiteroristinę misiją Afganistano pietiniame regione; jo karius Boratais išvadinęs karo žurnalistas Michaelas Yonas cituoja neįvardintus amerikiečių kariškius, kurie neva skundžiasi tik dėl vieno dalyko: tokių Lietuvos karių galėtų būti daugiau. Plačiau…

• 2008 Gruodis 21

   Pirmomis naujosios koalicijos gyvavimo dienomis buvo linksma stebėti viešą partnerių nesusišnekėjimą. Tačiau kuo toliau, tuo labiau jis pradeda įkyrėti, o kai kada ir erzinti.

   Kam reikalingos tokios koalicinės „vedybos”, jeigu partneriai vieni kitų ne tik kad nemyli, bet ir negerbia? Stebint pareiškimus ir komentarus, susidaro įspūdis, kad visi daro ką nori. Jau priėjo iki grasinimų ir atviro šantažo. Garbūs politikai elgiasi lyg girtų vyrų kompanijoje, kai visi kalba ir niekas nesiklauso. Išgirsta tik pakeltą toną.

  Greitai visa Lietuva, visų politinių partijų atstovai, visos visuomeninės organizacijos ir visi visuomenės sluoksniai choru piktinsis naujais mokesčiais ir išmokų karpymais. Muzikantai, mokytojai, sportininkai, medikai… Kam čia ir vardint. Visi! Ministras pirmininkas sugebėjo susipykti tiesiog su visais! Gal net ir su pačiu savimi. Dabar jo veiksmais ir „antikriziniu” planu nesipiktina nebent tinginys.

   Nepavydėtina. Neskanu. Ir nejuokinga.

   Pats kaltas – prigąsdino.

   Bet argi Andrius Kubilius toks kvailas, kad to nesuprastų? Negi jis nebuvo to numatęs? Juk aišku, jog mažesniesiems koalicijos partneriams nebus naudinga būti nutepliotiems tomis pačiomis nesimpatiškomis spalvomis, kaip ir konservatoriai-krikdemai? Norėdami išlaikyti „veidą”, jie visada priešgyniaus, ypač viešai. Tai, savo ruožtu, dar labiau apsunkins Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos viešą komunikaciją ir valdžia atrodys dar atgrasiau.

   Kai politinė atmosfera šitaip įelektrinta, bet kada gali pasipilti kibirkštys ir valdantieji net nepajus tokiu nesusikalbėjimu sužlugdę koaliciją. Ko jau ko, bet Vyriausybės žlugimo šiandien reikia mažiausiai.

Kategorija: Dienoraštis  | 4 Komentarai
• 2008 Gruodis 8

Savaitgalį lydėjau jaunimą eskursinėje kelionėje į Latviją: Siguldą, Rygą ir Jūrmalą. Oras buvo prastas, snigo, drėgna. Žvarbu ir nejauku. Autobuso vairuotojas labai nedrąsus, vos vilkosi, todėl praradome daug brangaus laiko. Iš Siguldos apylinkių pilių iš arčiau matėme tik vieną, ji man paliko didelį įspūdį savo dydžiu. Livonijos vokiečiai labai rimtai žiūrėjo į karą prieš pagonis. Bet čia ne apie kelionės įspūdžius, o apie jaunimą. Norom ne norom palyginau jį su savo laikų jaunimu.

 Kartu važiavo mokiniai, gimę 1990-93 metais. Nepriklausomybės aušros vaikai, visiškai nematę sovietų santvarkos. Plačiau…

Kategorija: Dienoraštis  | 8 Komentarai
• 2008 Gruodis 3

 Verslas teisus: naujojo premjero Andriaus Kubiliaus parengtas ir dabartinės koalicijos ginamas planas iš esmės yra ne „kovos su krize”, o elementarus iki nuobodulio „biudžeto surinkimo planas”.

 Planas numato biudžeto išlaidų mažinimą bei pajamų (t.y. mokesčių) didinimą. Tikros kovos su krize jame nėra ir būti negali, nes politikos veikėjai a-la A.Kubilius niekada nesuprato verslo veikimo logikos. Jie visada mieliau kariaus su krizės (ar kurio kito neigiamo reiškinio) pasekmėmis, nes jų priežastys jiems atrodo pernelyg sudėtingomis, globaliomis ir todėl menkai suprantamomis.

 Sakoma, kad vyrai mąsto abstrakčiai. Jie nepastebi smulkmenų, pavyzdžiui, gali nieko nerasti šaldytuve ar stalčiuje, užtat valandų valandas sugeba nardyti filosofijos mokslo gelmėse ar braižyti strategines konstrukcijas nesvarbu kam. Tačiau mūsų valdžios vyrai – išimtis. Jie mąsto siaurai, tiek, kiek leidžia kiekviena biudžeto eilutė. Lyg sovietinių laikų buhalteriai, aklai fiksuojantys kažkokio subjekto veiklos rezultatus: čia pajamos, o čia – išlaidos, čia pajamos, o čia – išlaidos… Trūksta pajamų šioje eilutėje? Ne problema – tereikia pakelti mokesčio tarifą, ir eilutė užsipildys lygiai tiek, kiek paskaičiuota.

Kategorija: Dienoraštis  | Komentuoti