Lenkijoje naftos koncernas „PKN Orlen”, valdantis kontrolinį 90 proc. „Mažeikių naftos” akcijų paketą, paruošė daugiau kaip 770 mln. litų likusioms Lietuvos įmonės akcijoms nupirkti. Kubiliaus Vyriausybė kitais metais ketina parduoti likusį beveik 10 proc. akcijų paketą.

Pranešama, kad už „Mažeikių naftos” akcijas gautos lėšos būtų panaudotos Stabilizavimo fondui.

Liberaliai nusiteikę (o kitokių Lietuvoje nelabai ir yra) „analitikai” suskubo pasveikinti tokį valdžios žingsnį.

Pavyzdžiui, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimundo Kuodžio teigimu, pardavus valstybei priklausantį „Mažeikių naftos” akcijų paketą bei smulkius paketus kitose didelėse valstybės įmonėse, būtų galima sumažinti šalies biudžeto skolą.

Tik pinigo jėgą išpažįstantys liberalai visada norėjo, kad valstybė nesikištų į ekonomiką, paliktų verslininkus ramybėje, o šie galėtų daryti ką tik įsigeidžia. Ir ryti vienas kitą.

Bet man atrodo, kad valstybei trauktis iš ekonomikos nederėtų. Netgi priešingai – valstybė turi imti kontrolėn visas natūralias monopolijas ir svarbias ūkio šakas, tsakant, daryti biznį. Tegul liberiai nepasakoja, kad tai neįmanoma. Jei taip daroma užsienyje, pavyzdžiui, Skandinavijoje, į kurią lygiuojamės, reiškia, taip galima daryti ir pas mus.

“Antikrizinių priemonių planas”, kaip teigia nauji valdantieji, yra neišvengiama blogybė. Tačiau kai kam ši politika yra gana naudinga, pavyzdžiui, bankams ir oligarchams.

Žiniasklaidoje sklando žinios (atleiskite už kalambūrą), kad jeigu pagal naujosios valdžios užmojus visi verslo liudijimų savininkai turės įregistruoti savo įmones, tuomet į bankus suplauktų vien tik įstatinio kapitalo apie 1,5 mln. litų.

Bankininkai vadinami vieni iš “Antikrizinių priemonių plano” autorių. Jie dažnai patentininkus vadina interesų grupe, bandančia apginti iki šiol turėtas privilegijas.

„Įvairių interesų grupės, kurios iki šiol naudojosi mokesčių lengvatomis, atsitokėjo ir pradeda ginti savo lengvatas, privilegijas, kurias anksčiau turėjo”, – tikina Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimundas Kuodis per TV3 “Savaitės komentarus”.

Jeigu smulkesnieji verslininkai, pakilus mokesčiams, skaičiuoja nuostolius, tai stambieji trina rankas, planuodami, kaip sėkmingai galės nukonkuruoti mažuosius, susigrąžindami pridėtinės vertės mokestį (PVM) už eksportą. 

Antikrizinio plano kritikai yra įsitikinę, kad bandymas mokesčiais lopyti biudžeto skyles jas tik dar padidins, nes neišgalintys mokėti didesnių mokesčių padidins valstybės išlaikytinių armiją. Tačiau tokios protinės “aukštumos”, kaip priimamų sprendimų pasekmės, mūsų valdžiai neįkandamos.

Pikti liežuviai šneka, kad finansų krizę Lietuvoje, tiksliau – šalies biudžeto balanso krizę, iššaukė Kirkilo ir Šadžiaus genialus sprendimas pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje nesiskolinti pinigų biudžeto programoms vykdyti.

Iki tol Vyriausybė kas pusmetį, o kartais ir dažniau, persiskolindavo milijardą. Dabar Šemeta aiškina, kad to milijardo labai trūksta. Tegul pasižiūri atidžiau, įtariu, trūksta daugiau.

Bet atsitiko, kas turėjo atsitikti. Neva abu šie valstybės finansų architektai buvo įsitikinę, jog skolintis nereikia, jog Lietuva jau stipri ekonomiškai, susitvarkys ir be kreditų. Nėra ko čia remti užsienio bankų savo varganais pinigėliais.

Kirkilas – pats geriausias visų laikų šalies premjeras, Šadžius – finansų ministeris, nesiskolinimas – tik patvirtina šiuos teiginius. Čia jie taip galvoja, ne aš.

Tikri patriotai, tiesa?

Naujoji Seimo valdančioji dauguma neišduoda „Antikrizinio plano” autoriaus. Jeigu reikėtų spręsti pagal plane numatomų priemonių bukumą ir trumparegiškumą, drįsčiau spėti, kad jo autorius – Algirdas Šemeta. Tik šis žmogus gali viską daryti, kaip sako žemaičiai, ontrep, t.y. atbulai.

Laikinai premjero pareigas einantis Gediminas Kirkilas tvirtina, kad Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai nepritartų Lietuvoje rengiamam antikriziniam planui. Tai jis praėjusios savaitės pabaigoje išgirdo per Tartu mieste vykusį, trijų Baltijos šalių, Premjerų susitikimą.

Kirkilas, pareiškė, kad Latvijos premjeras Guodmanis į susitikimą atvyko išsivertęs naujos valdančios daugumos parengtą krizės Lietuvoje įveikimo planą. Operatyviai dirba latviai.

Guodmanis nusistebėjo, kad Lietuva ketina didinti mokesčius ir bandys dirbtinai subalansuoti kitų metų valstybės biudžetą. Kad dirbtinai – tai gal ir nieko, nes natūraliai jis vargu bau susibalansuotų. Bet štai kad didina mokesčius, ir dar taip bukai – tai jau nelaimė.

Lietuvos ir Latvijos vyriausybių vadovų pokalbį girdėjęs Estijos premjeras Andrusas Ansipas, taip pat pritarė, kad didinti mokesčius – ne išeitis.

Naujos valdančios daugumos parengtas krizės įveikimo planas tampa sunkiai pakeliama našta ir socialiai jautriems visuomenės sluoksniams, ir verslui – teigia „SEB banko” prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis tvirtina, kad Seimo rinkimus laimėjusios partijos persistengė niūriomis spalvomis vaizduodamos joms tekusį „palikimą”, su kuo sunku nesutikti.

Bet Šemeta ir Kubilius, aišku, yra kitos nuomonės: gąsdinti lietuvius reikia. Labiau klausys. Tik kad po to neišeitų viskas ontrep… Lietuvis gali ne išsigąsti, o išdrąsėti…

Yra politiniam olimpe Lietuvos
Lyg įsiveržusi į lėkščių parduotuvę,
Geros širdies meška iš šiaurės tolimos,
Dosni vagilė ir nepraustaburnė.

Nusikus mokesčius „Jagilos”,
Įkurus fabriką mėsos,
Meškutė ėmėsi vitrinos,
Kurioj niekučiai blizga mūs valdžios.

Tik vitrina, mat, su apsauga,
O prokurorai savo darbą žino!
Keistas diplomas, dujų uodega,
Partijos kasoj kažkas milijonus tirpino!

Meškutė nesupranta, kur bėda, Plačiau…

Kai kas tiek verda savo sultyse, kad nesivargina geriau pagalvoti, ką siūlo.

Lietuvos laisvosios rinkos in­stituto vyresniojo eksperto Gied­riaus Kadziausko vertinimu, valstybės tarnyba turėtų vadovautis panašiais prin­cipais kaip verslo įmonės…

“Veidas”

Dar geriau Laisvosios rinkos institutui būtų, jei valstybės išvis neliktų.

Neimti algos… Tarnauja Seimo narys tautai, be algos…

Fantastika:

Arūnas Valinskas, agituo­damas Seimo narius jį rinkti Seimo pirmininku, iš parlamento tribūnos pasi­žadėjo imti tik 811 Lt atlygi­nimą – tokį, kokia dabar vidu­tinė pensija. Vadinasi, jis valsty­bei dar sutaupytų ir iš reprezentacinio fondo bei prie­mokų už transporto, ryšių ir kan­celiarines išlaidas, kurios, nors ir mažesnės, liko ir naujajame įstatyme dėl Seimo narių algų. Agituodama rinkėjus parla­mentarės algos žadėjo atsisakyti ir TS-LKD narė Rūta Rutkelytė.

Štai Landsbergis barzdotas ir mąslus
Ilgai gyveno su visais kartu
Kaip bet kuris sovietinis žmogus,
Kentėjęs socialistinius vargus.

Bet kai valdžia nukrito iš dangaus,
Į ką pavirto vyras šis gabus?
Nusmuko jis lyg boba turguje pigaus,
Keismais palydinti pirkėjus nekaltus.

Netapo Landsbergis vedliu tautos
Nors ir labai to troško, siekė,
Gyveno tarsi už aukštos tvoros,
Atskyrusios į dvi dalis tautiečius.

Viena dalis vadinta patriotais, Plačiau…

Kaip sutvertas pasaulis šis?
Ar yra kas veda mus visus,
Lyg aveles apie gyvenimo ašis?
Dėl ko tas liūnas toks gilus
Ir nerimas dėl ateities baisus?

Kas tampo slaptas virvutes,
Kuriom mes parišti visi?
Kas sukelia skandalus, intrigas
Kaustančias visų mintis?

Kas lemia pokalbių temas
Ir per TV, ir spaudoje, Plačiau…

Per BTV perdavė tokią “gerų laikų” nostalgijas keliančią naujieną:

Ukmergėje duris atvėrė modernus praktinio mokymo dirbtuvių kompleksas. Moksleiviai bus mokomi ne tik suvirinimo, metalo apdirbimo, statybos darbų, bet ir verslo pagrindų, dirbti kompiuteriais.

Pasak steigėjų, daugiau nei 800 Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos moksleivių turės puikias sąlygas tobulintis įvairių specialybių srityse.

Teigiama, jog specialistai bus rengiami pagal pačius naujausius technologinius reikalavimus.

Mokomųjų dirbtuvių kompleksą įrengti kainavo per 10 mln. litų, didžioji dalis lėšų gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir mokyklos partnerių Lietuvoje.

Sovietų (ar tarybiniais) metais buvo daug tokių naujienų…