◊ Lapkritis, 2008 ◊

• 2008 Lapkritis 28

Lenkijoje naftos koncernas „PKN Orlen”, valdantis kontrolinį 90 proc. „Mažeikių naftos” akcijų paketą, paruošė daugiau kaip 770 mln. litų likusioms Lietuvos įmonės akcijoms nupirkti. Kubiliaus Vyriausybė kitais metais ketina parduoti likusį beveik 10 proc. akcijų paketą.

Pranešama, kad už „Mažeikių naftos” akcijas gautos lėšos būtų panaudotos Stabilizavimo fondui.

Liberaliai nusiteikę (o kitokių Lietuvoje nelabai ir yra) „analitikai” suskubo pasveikinti tokį valdžios žingsnį.

Pavyzdžiui, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimundo Kuodžio teigimu, pardavus valstybei priklausantį „Mažeikių naftos” akcijų paketą bei smulkius paketus kitose didelėse valstybės įmonėse, būtų galima sumažinti šalies biudžeto skolą.

Tik pinigo jėgą išpažįstantys liberalai visada norėjo, kad valstybė nesikištų į ekonomiką, paliktų verslininkus ramybėje, o šie galėtų daryti ką tik įsigeidžia. Ir ryti vienas kitą.

Bet man atrodo, kad valstybei trauktis iš ekonomikos nederėtų. Netgi priešingai – valstybė turi imti kontrolėn visas natūralias monopolijas ir svarbias ūkio šakas, tsakant, daryti biznį. Tegul liberiai nepasakoja, kad tai neįmanoma. Jei taip daroma užsienyje, pavyzdžiui, Skandinavijoje, į kurią lygiuojamės, reiškia, taip galima daryti ir pas mus.

Kategorija: Dienoraštis  | Komentuoti
• 2008 Lapkritis 25

Naujoji Seimo valdančioji dauguma neišduoda „Antikrizinio plano” autoriaus. Jeigu reikėtų spręsti pagal plane numatomų priemonių bukumą ir trumparegiškumą, drįsčiau spėti, kad jo autorius – Algirdas Šemeta. Tik šis žmogus gali viską daryti, kaip sako žemaičiai, ontrep, t.y. atbulai.

Laikinai premjero pareigas einantis Gediminas Kirkilas tvirtina, kad Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai nepritartų Lietuvoje rengiamam antikriziniam planui. Tai jis praėjusios savaitės pabaigoje išgirdo per Tartu mieste vykusį, trijų Baltijos šalių, Premjerų susitikimą.

Kirkilas, pareiškė, kad Latvijos premjeras Guodmanis į susitikimą atvyko išsivertęs naujos valdančios daugumos parengtą krizės Lietuvoje įveikimo planą. Operatyviai dirba latviai.

Guodmanis nusistebėjo, kad Lietuva ketina didinti mokesčius ir bandys dirbtinai subalansuoti kitų metų valstybės biudžetą. Kad dirbtinai – tai gal ir nieko, nes natūraliai jis vargu bau susibalansuotų. Bet štai kad didina mokesčius, ir dar taip bukai – tai jau nelaimė.

Lietuvos ir Latvijos vyriausybių vadovų pokalbį girdėjęs Estijos premjeras Andrusas Ansipas, taip pat pritarė, kad didinti mokesčius – ne išeitis.

Naujos valdančios daugumos parengtas krizės įveikimo planas tampa sunkiai pakeliama našta ir socialiai jautriems visuomenės sluoksniams, ir verslui – teigia „SEB banko” prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis tvirtina, kad Seimo rinkimus laimėjusios partijos persistengė niūriomis spalvomis vaizduodamos joms tekusį „palikimą”, su kuo sunku nesutikti.

Bet Šemeta ir Kubilius, aišku, yra kitos nuomonės: gąsdinti lietuvius reikia. Labiau klausys. Tik kad po to neišeitų viskas ontrep… Lietuvis gali ne išsigąsti, o išdrąsėti…

Kategorija: Dienoraštis  | Komentuoti
• 2008 Lapkritis 24

Kai kas tiek verda savo sultyse, kad nesivargina geriau pagalvoti, ką siūlo.

Lietuvos laisvosios rinkos in­stituto vyresniojo eksperto Gied­riaus Kadziausko vertinimu, valstybės tarnyba turėtų vadovautis panašiais prin­cipais kaip verslo įmonės…

“Veidas”

Dar geriau Laisvosios rinkos institutui būtų, jei valstybės išvis neliktų.

Kategorija: Dienoraštis  | Komentuoti
• 2008 Lapkritis 24

Yra politiniam olimpe Lietuvos
Lyg įsiveržusi į lėkščių parduotuvę,
Geros širdies meška iš šiaurės tolimos,
Dosni vagilė ir nepraustaburnė.

Nusikus mokesčius „Jagilos”,
Įkurus fabriką mėsos,
Meškutė ėmėsi vitrinos,
Kurioj niekučiai blizga mūs valdžios.

Tik vitrina, mat, su apsauga,
O prokurorai savo darbą žino!
Keistas diplomas, dujų uodega,
Partijos kasoj kažkas milijonus tirpino!

Meškutė nesupranta, kur bėda,
Juk ji tik gero tenorėjo -
Paėsti! Net sakyti sarmata -
Matyt, versle jai likt reikėjo.

Kategorija: Poezija  | Komentuoti
• 2008 Lapkritis 23

Artūro Zuoko padermė kita,
Jis neabejojamai gabus
Iš liumpenų šeimos iškilęs
Nusprendė „padaryti” mus visus.

Patekęs į savivaldybę Vilniaus,
Greit susigaudė: kas, su kuo, už ką ir kiek,
Kur pinigų ten guli skrynios,
Ir kaip „daryt”, kad nesusektų nieks.

Dalijo dviračius visiems vaikėzams,
Tramvajaus bėgius ruošės klot,
Netolimoj sodyboj slėpęs Drėmą,
Net prieš prezidentą nesidrovėjo lot.

Darbštus tas Zuokas, nesiginčys niekas,
Ir sulaužytas neims ramentų,
Desperatiškai draskysis – jam vis tiek,
Kad nuskambėjo „Rubikono” Abonentu.

Kategorija: Poezija  | 4 Komentarai
• 2008 Lapkritis 23

Štai Landsbergis barzdotas ir mąslus
Ilgai gyveno su visais kartu
Kaip bet kuris sovietinis žmogus,
Kentėjęs socialistinius vargus.

Netapo jis vedliu tautos visos
Nors ir labai to troško, siekė,
Gyveno tarsi už aukštos tvoros,
Atskyrusios į dvi dalis tautiečius.

Viena dalis vadinta patriotais,
Kita – vien priešais, agentais Maskvos,
Vietoj asmenybių apsistatęs idijotais
Jis taip ir nepakilo iš savos balos.

Arba – Brazauskas, plačių pečių,
Stiprus, žandų sveikai raudonų,
Buvęs komunistas iki panagių,
Artojas statybinių dirvonų.

Tarybinis inteligentas,
Iškilęs partijoj lig aukštumų
Tapo pačios sistemos dirigentu,
Pirmuoju sekretoriumi visų.

Nusprendė partiją atskirti nuo Maskvos

Nesidrovėjo net vicepremjero posto,
Ir tapo prezidentu Lietuvos,
Nes niekas nemokėjo prieš jį lošti.

Abu šie vyrai ženklina epochą,
Jos iškovojimus, praradimus,
Maži tautos mažos vadovai,
Išvagoję prisiminimus.

Trečioji figūra – Adamkus,
Keistai teisėtas prezidentas,
Jaunystėj „mušęs” rusų tankus,
Vėliau – JAV ekologų dirigentas.

Šlepetes laikęs Šiauliuose,
Įtiko klanams, tapo atsvara
Prieš post-brazauskinį Paulauską,
Kad į Atlanto pusę žvelgtų Lietuva.

Prezidentas, pripažinkim, jis nekoks,
Vis dūsauja ir pamokslauja,
Daug svarbiau, kad nedaro jis žalos,
Nei dirba šaliai ką nors nauja.

Adamkus įveikė Paulauską,
Kuriam nelemta prezidentu būt,
Prezidentūrą lyg ledais sukaustė,
Neleido ten gražuoliui žūt.

Buvęs prokuroras – chuliganas,
Jis toks išliko iki šių dienų,
Lyderiu tautos netapęs,
Geriau jis būtų tapęs lyderiu teismų.

Politika ne prokurorams sutverta,
Joje taisyklės nuolat kunkuliuoja,
Dėl to ir partija soclibų pasmerkta,
Nebūt rinkimuose pirmaja.

Paulauskas vieniškas, kaip ir Adamkus,
O to negali būt – komandos reik,
Geriau draugų darbščių šalia subūrus,
Negu vienam per visus darbus eit.

O štai sovietinis lakūnas,
Apsitapšnojęs lig ausų,
Vyras nekvailas, gal net pirmūnas,
Bet nenusileidžia iš už debesų.

Rolandas Paksas skraido kilpomis mirties:
Čia jis meras, čia premjeras, prezidentas -
Viražas, posūkis, suktukas – vėl jis nieks,
Aklavietė, ir jokio varianto.

Jis jaunas, ambicingas, jis nepasiduos,
Kovos toliau, nerasdamas ko veikti
Tikėsis Strasbūro teisingo, rusams atsiduos,
Darys bet ką, kad tik visus įveiktų.

Laimėti rinkimus jam lengva,
Lyg uždirbti milijoną litų,
Bet išlaikyti visko nėra lemta -
Lakūnas tam ir skraido, kad nukristų.

Kategorija: Poezija  | Komentuoti
• 2008 Lapkritis 22

Kaip sutvertas pasaulis šis?
Ar yra kas veda mus visus,
Lyg aveles apie gyvenimo ašis?
Dėl ko tas liūnas toks gilus
Ir nerimas dėl ateities baisus?

Kas tampo slaptas virvutes,
Kuriom mes parišti visi?
Kas sukelia skandalus, intrigas
Kaustančias visų mintis?

Kas lemia pokalbių temas
Ir per TV, ir spaudoje,
Nusprendžia, kas toliau gyvens,
O kas murkdysis baloje?

Čia paslapties nėra,
Pasak Maironio:
Vien partijų kovom dirva -
Tik pinigai, tuštybė ir valdžia.

Kodėl šlovė tokia trumpa,
Tik švysteli – ir vėl tamsa
Apgaubia auką – ir tada
Nauja žvaigždė sužimba danguje?

Bet vėl trumpam, vėl neilgam,
Net nepasiekusią zenito
Ją nukerta klastingoji liga,
Kuri vadinas politico.

Tai šventas žodis, reiškinys,
Narkotikas, medus ir vynas!
Politikas – tai kalinys,
Geismų, aistros ir piniginės.

Politika – tai pieno upė,
Deja, sumišus su krauju
Ji išorėj vaizduoja gulbę,
O viduje – vien bjaurastis varlių.

Dėl pinigų, kurių nestinga,
Būna, jie kartais liejas kibirais,
Tik turtai šie gana klastingi,
Dažnai išduoda ir paleidžia ubagais.

Politikas – tai mazochistas,
Kentėjimas palaima jam tikra,
Ir siekia jis lyg lapė vištų,
Kad kas išplaktų spaudoje.

Kad jį minėtų, ir kuo dažniau!
Pažintų gatvėj, atvaizdus matytų,
Kai reik balsuoti, urnos dėžėje
Biuletenius su jo vardu skaitytų.

Rinkėjo balsas! Čia esmių esmė!
Bilietas į pragarą ir rojų!
Jį gavus – kyl aukštyn veržli versmė,
Nešanti lig išsvajoto lovio!

Valdžia atrodo aukso kasykla,
Dėl jos gal būt kovoti verta,
Bet iš tikrųjų – ji to neverta,
Nėra ten aukso – vien tik smarvė kerta.

Ten klanai, purvas, išdavystės,
Ten rietenos, kurioms nėr galo!
Ten sąmokslai ir veidmainystė,
Ir melas – jokio idealo!

Eilučių autorius, sakysit,
Plaukia pasroviui tokiom kalbom?
Juk mušt politikus madinga,
Tam visai nereikia daug galvot.

Sakot, jis šlovina anarchiją?
Sėja piktą neviltį tautoj?
Pražus brangi mūs demokratija,
Gulago gyvensim sutemoj?

Oi, netiesa! Nesmerkite manęs!
Tikrai nenoriu nieko menkint,
Poezija politikus iškęs,
Suteikdama rinkėjams viltį.

Mums liks viltis, ta motina kvailių,
Rinkimuose apgaudinėja
Tokia yr laisvės kaina iš tiesų,
Nuo diktatūros panacėja.

Sakot, mums negresia diktatūra?
Demokratija labai stipri,
O dar stipresnė prokuratūra,
Ir laisva spauda tikrai aštri?

Bet kas stipresnis: maišas pinigų,
Ar raidė įstatymo nuoga?
Kodėl ižde šalies būrys draugų,
Siautėja lyg pievoje pūga?

Tikrai, prašau, nepasakokit man,
Kad diktatūra negalima,
Kaip netikėtai kyla jūroje audra,
Tironas gali smogti bet kada!

Nesvarbu, vyras, ar moteris valdžioj,
Ir amžius nesvarbus, odos spalva,
Asmenybė, turtai, ir elgesys šeimoj
Polinkio į tironiją genuose kalba.

Prigimtis tokia žmogaus yra:
Siekt daugiau, aukščiau, greičiau,
Valdžią gavus, su kiekviena valanda
Vadžias laikyti kuo stipriau!

Kategorija: Poezija  | Komentuoti
• 2008 Lapkritis 21

Yra dar vienas pasiklydęs personažas -
Fizikas, nerandantis sau vietos,
Politiniu keliu pasukęs pažas,
Palikęs be patrono kieto.

Atsakomybė jam – kančia tikra,
Toks darbas seniai neteikia džiaugsmo,
Andriui pasaulis – rutina,
Šį žmogų pats likimas baudžia.

Koks velnias nešė jį į Seimą?
Gal žmona, draugai, gal pavardė?
Į svetimą įlindo kiemą,
Ir spąstuose įkliuvo kaip pelė.

Apgavo Viljamsas, bet jis, turbūt,
To nesuprato; Saulėtekio komisijos
Saulėlydžiu patapo, projektų prirašė,
Nuo tėvo gavo lupt -
Jam amžinai antruoju būt.

Kategorija: Poezija  | Komentuoti
• 2008 Lapkritis 21

Nenutylėkim ledi Gintarinės,
Pirmos premjerės Lietuvos,
Ko gero, ir ne paskutinės,
Nes gauna damos vis daugiau valdžios.

Ji nepaklydo vyrų karalijoj,
Net nustumta kaip Šatrija iš KGB,
Steigė partijas, jungė jas ryžtingai,
Nejau sakysit, ji nėra gabi?

Tik moterys, deja, greit susensta,
Jas laikas graužia prakeiksmu dangaus,
Neišrinkta į postą prezidentės,
Ji duonos lyderės neberagaus.

Kiekvienas vežam, kas Dievo duota,
Tik gimus Prunskienė ne tuo laiku,
Ne kartą patikėjus, ir išduota -
Ji priversta gyvent lyg gaujoje vilkų.

Kategorija: Poezija  | Komentuoti
• 2008 Lapkritis 12

Šį savaitgalį vyks NS tarybos posėdis. Ar bus jame atsakyta į visuomenę dominančius klausimus, ar eilinį kartą bus laukiama eilinių rinkimų? Kodėl netolimoje praeityje buvusi viena įtakingiausių šalies partijų – Naujoji sąjunga (socialliberalai) – atsidūrė užribyje?

Politinė kova yra argumentų, asmenybių bei idėjų kova dėl valdžios. Nejaugi taip atsitiko, kad NS neliko nei asmenybių, nei idėjų? Kodėl NS pralaimėjo? Ir svarbiausias klausimas: kokia jos vadovo atsakomybė už partijos patirtą pralaimėjimą?