◊ Spaudoje ◊

• 2017 Vasaris 17

Vasario 17 dieną Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre bus rodomas drąsus, ne vieną žiūrovą sukrėtęs trileris „Divizija“. Arūno Daugėlos romano motyvais sukurtas šokio spektaklis neria į patį uostamiesčio dugną jau trupančios Sovietų Sąjungos laikotarpiu.

Choreografas Aurelijus Liškauskas užsibrėžė nepaisyti jokių tabu, atkurdamas visoje šalyje gandais apipintos elitinių prostitučių armijos, vadintos „16-ąja divizija“, gyvenimą – turtingą jo fasado blizgesį ir dažnai kruviną vidų. Tačiau prisipažįsta iki šiol svarstantis, ar publika jau pasirengusi tokiam atviram kūriniui.
„Pamatę spektaklį žmonės reaguoja dvejopai, yra tokių, kuriems jis nepriimtinas, o kitus sukrečia teigiama prasme. Gavau ne vieną padėką už tai, kad sugebėjome šokio kalba užčiuopti baisios istorijos autentiką“, – pasakojo A. Liškauskas.
Anot choreografo, jis pastebėjo, kad itin atvirą, kai kuriomis scenomis net šokiruojantį spektaklį geriausiai vertina žmonės, kurie patys gyvenime susiduria su jo negražiomis grimasomis – gydytojai, žurnalistai, policininkai ir t.t. Sovietiniais metais Klaipėda garsėjo išskirtinio grožio elitinėmis prostitutėmis. Perkamų merginų armijos, vadintos „16-ąja divizija“, verslą steigė ir kontroliavo valstybės saugumo komitetas (KGB) ir tuometė milicija. Nelegaliai įteisinta struktūra, iš kurios naudos turėjo ne tik merginos, bet ir valstybė, esą taip pat kovojo su socializmo priešais. Klaipėdos prostitutės aptarnavo (kartu ir sekė) užsienio šalių jūreivius. Tačiau nereta svajojo už tokio kliento ištekėti ir išvykti gyventi svetur.
„Dar tada, kai buvau paauglys ir gyvenau Ukmergėje, jau buvau girdėjęs gandų apie diviziją. Nelabai žinojau, kas tai yra, tik tiek, kad ten gražios, paprastiems mirtingiesiems neprieinamos moterys. Kas tai yra iš tiesų, sužinojau tik atvykęs į Klaipėdą, – choreografo teigimu romantiški pasakojimai apie divizijos moteris iš teisų slepia tamsią, brutalią istoriją. – Iš tiesų tai buvo gražios moterys. Pasakojama, kad atplaukus laivams iš užsienio, jos gatvėje pasirodydavo kaskart puošniau apsirengusios. Kita vertus, šios moterys žinojo daugiau nei eiliniai žmonės, o tai dažnai lemdavo, kad jas nutildydavo – nužudydavo“.
„Sunku tą laikotarpį ir divizijos fenomeną paaiškinti ne uosto gyventojams, tiems, kas nepatyrė tos epochos, – žodžius rinko choreografas. – Klaipėdiečiai gyveno kiek kitaip nei žmonės žemyninėje Lietuvoje, jie ir matė daugiau, ir žinojo daugiau. Šalia buvo jūra, horizontas. Net jei eilinis žmogus negalėjo naktį laisvai prie tos jūros prieiti – jis žinojo, kad ji šalia, o už jos kitoks, laisvas pasaulis. Paprastas to kitoniškumo pavyzdys, jūreivis gatvėje – visai kitokiais rūbais – tai tas pats, kaip sutikti ateivį“. Divizijos moterys gyveno ant šių dviejų pasaulių ribos, iš arčiau nei kiti matė laisvę. „Bet jos gyveno pavojingai – kur santykiai su valdžia, žiniomis, galia – ten ir nešvarūs reikalai: narkotikai, smurtas. Stengiausi nenutylėti nieko – sudėti viską į spektaklį“, – pasakojo A. Liškauskas.
Jis taip pat užsiminė, kad statydamas „Diviziją“ stengėsi būti atviras, nepoetinti tikrovės. Anot A. Liškausko, kuriant spektaklį tiek jam pačiam, tiek trupei teko perlipti ne vieną slenkstį: „Kai kurie nustebino drąsa. Pavyzdžiui, merginos scenoje bučiuojasi, tai buvo „lubos“. Mano paties? Aktoriai kiša rankas į apatinius – tai nėra malonu. Kita vertus tai – vaidmuo ir tokia jo tiesa“. „Tikiu „Divizijos“ idėja, ji gali šokiruoti, bet tokia yra autentiška istorija. Šis spektaklis prilygsta kinui, holivudiniam kinui, bet jis atspindi mūsų miesto gyvenimo etapą. Nemoralizuojame, stengėmės scenoje atkurti laikmetį“, – pasakojo A. Liškauskas.
Spektaklio veiksmas vyksta XX a. septintojo-aštuntojo dešimtmečių Klaipėdoje ir Kijeve. Nors šokio spektaklis „Divizija“ paremtas A. Daugėlos romane aprašomais faktais ir įvykių liudininkų prisiminimais, jis anaiptol nėra tik įvykių, susijusių su „16-ąją divizija“, iliustracija. Greta prostitucijos spektaklyje ryškios ir kitos linijos – tuomečio jaunimo, sunkiai randančio sau laisvalaikio užsiėmimą ir lengvai įsiveliančio į nusikalstamą veiklą, gyvenimas, KGB veikla Lietuvoje, tautiškumo paieškos, prieštaringomis aplinkybėmis gimę vyro ir moters jausmai.

Delfi.lt, 2017.02.17

• 2015 Rugpjūtis 10

Praėjusią savaitę Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė ilgai lauktą, šokiruojančia reklama žiūrovus pasitikusią, prieštaringai vertinamą premjerą – šokio spektaklį „Divizija“. Spektaklyje, paremtame Arūno Daugėlos to paties pavadinimo romano motyvais, vaizduojama 7-8 dešimtmečių Klaipėda ir joje egzistavęs pogrindis. Plačiau…

• 2015 Rugpjūtis 4

Vos prieš metus pastatęs žiūrovų ir kritikų pripažinimo sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, kiek vėliau – „Makaronų operą“ vaikams, televizijos žiūrovus stebinęs projekte „Delfinai ir žvaigždės“, choreografas Aurelijus Liškauskas, regis, vis dar alkanas kūrybos. Liepos 30 d. ir rugpjūčio 16 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyks jo naujausio šokio spektaklio „Divizija“ premjera. Plačiau…

• 2015 Rugpjūtis 3

Klaipėdos muzikinio teatro jau 18-tą kartą rengiamas vasaros festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šiemet skiriamas „Meilės ir muzikos alchemijos“ temai.

Festivalį pradėjo premjera – suaugusiems skirtas šokio spektaklis „Divizija“, pasakojantis apie sovietmečiu Klaipėdoje veikusį nelegalų viešnamių tinklą ir kitus to meto klaipėdiečių skaudulius.

Plačiau…

• 2015 Liepa 30

Vos prieš metus pastatęs žiūrovų ir kritikų dėmesio sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“ choreografas Aurelijus Liškauskas imasi dar vieno intriguojančio darbo. „Vaikštau peilių ašmenimis“ – prisipažįsta kūrėjas, liepos 30 d. ir rugpjūčio 16 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pristatysiantis šokio spektaklį „Divizija“. Plačiau…

• 2009 Birželis 18

Kolega blogeris Artūras Račas pasišaipė iš mano komentaro „Bankų sąmokslas…”. Tiksliau, bandė pasišaipyti.

Plačiau…

Kategorija: Spaudoje  | 6 Komentarai
• 2008 Rugsėjis 9
 07-03-08
Mindaugas Peleckis, Vakarai.us korespondentas 

41 metų žurnalisto, ryšių su visuomene specialisto Arūno Daugėlos plunksna daug kam pažįstama. Beje, iš Gargždų kilusio, dabar Vilniuje gyvenančio A.Daugėlos tėvas Leonas Daugėla taip pat buvo žymus žurnalistas.

Daug kam buvo didžiulis siurprizas išvysti Arūną naujame, rašytojo amplua. Pirmoji knyga „Divizija“ sukrėtė savo dokumentiniu stiliumi ne mažiau kaip kadaise Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ (galėtume „Diviziją“ net pavadinti „Klaipėdos pokeriu“). Antroji – pusiau fantastinis romanas, kuriame siejama dabartis ir mįslingi Lietuvos istorijai laikai, vadinami Tvanu.

Belaukiant naujos rašytojo knygos, „Vakarai.us“ pakalbino A.Daugėlą apie jo kūrinius ir jų sąsajas su sovietine bei XVII a. Lietuva.

Pats esi profesionalus žurnalistas, ryšių su visuomene specialistas. Kaip pasukai į rašytojo kelią?

Kiek save atsimenu, visada rašiau, todėl taisyklingiau būtų paklausti, kaip taip atsitiko, kad tapau žurnalistu ir viešųjų ryšių specialistu. Plačiau…

Kategorija: Spaudoje  | Komentuoti
• 2008 Kovas 18
 „Respublika“/Gyvenimas/Ieva EINAITĖ/2008 02 09/psl. 26

Nors esame maža tauta, bet mūsų senoji istorija – didelės, net labai didelės tautos istorija
TRAUKA. Automobilių remonto ir techninio aptarnavimo bei žurnalistikos profesijas įgijusiam Arūnui Daugėlai istorija visada buvo didžioji aistra.
Apie istorijos pažadintą fantaziją, neatsakytus klausimus ir realistiškas hipotezes susitinkame pasišnekučiuoti su žurnalistu, vadovu ir romanistu Arūnu Daugėla, romanų “Divizija” ir “Praeities vartai” autoriumi.
Gyvendamas aktyvų, dinamišką gyvenimą, A.Daugėla nuolat domėjosi istorija, kurios paslaptingi vingiai paskatino ieškoti atsakymų kūryboje. Sklaidantis rūkui jaukioje Gedimino prospekto kavinukėje kalbamės apie naujausią knygą – “Praeities vartai”. Tai žmogaus ir tautos istorija, kurios galbūt nebuvo, o gal…? Plačiau…

Kategorija: Spaudoje  | Komentuoti
• 2008 Kovas 14
Veidas - 2007.11.29 - Nr. 48
Adomas Rutkauskas


Reikia pripažinti – knygos tema labai įdomi. Autorius, cituodamas realius istorinius šaltinius, teigia, kad jei ne XVI–XVIII a. karai (ypač su Rusija), gyventojų genocidai ir kitos agresyvių kaimynų atneštos nelaimės, Lietuva dabar turėtų keliskart daugiau gyventojų, nei jų buvo XX a. pabaigoje.
Deja, idėjos naujumą (ar net sensacingumą) nusveria pats pasakojimo stilius, kritiškesnį skaitytoją priverčiantis gūžčioti pečiais.
Pagrindinis trūkumas – nuoseklumo ir logikos stygius. Romano herojus, paprastas provincijos automechanikas Liudas, Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikais nusiteikęs itin patriotiškai, supranta ir pritaria, kad Lietuva priešintis okupantams turi taikiai. Plačiau…

Kategorija: Spaudoje  | Komentuoti
• 2008 Vasaris 12
 AINA.LT
2008.01.14

Arūnas Daugėla „Praeities vartai“, pasakojimas apie vienos tautos žūtį: Vilnius, 2007, 256 p.

Knygynų lentynas neseniai pasiekė naujas Arūno Daugėlos romanas intriguojančių pavadinimu „Praeities vartai: pasakojimas apie vienos tautos žūtį“. Knyga įtraukia į painų, bet kruopščiai sustyguotą siužetą, supintą iš asmenybės gyvenimo ir tautos istorijos vingių.

„Praeities vartai“ – tai jau antrasis išleistas rašytojo, vadovo ir žurnalisto Arūno Daugėlos darbas. Pirmasis, pavadinimu „Divizija“, sulaukė plataus skaitytojų rato susidomėjimo ir teigiamo įvertinimo. Perskaitę antrąją knygą skaitytojai bus nustebinti nauju rašytojo amplua. Autorius teigia, kad „Praeities vartai“ yra sunkesnio siužeto knyga, gal būt todėl joje pasakojama žmogaus ir tautos tragedija priverčia susimąstyti. Plačiau…

Kategorija: Spaudoje  | Komentuoti