Jau du dešimtmečius viešumoje vyrauja krikščioniška moralė. Dvasininkams niekas netrukdė viešai propaguoti savo vertybes, rašyti straipsnius, leisti periodinius leidinius, knygas, kurti radijo ir televizijos laidas, net dalyvauti TV šou laidose. Jų pasisakymų pilna spaudoje, internete. Veikia „Marijos radijas“.
Tai, kad ekonominė krizė sudavė Lietuvai taip skaudžiai – jokios abejonės, yra ir bankų indėlis. Jie kalti dėl apverktinos padėties šalies ekonomikoje, tačiau jų veikla yra ne priežastis, o pasekmė to, jog nepriklausomybės aušroje buvo neteisingai sudėlioti finansinės sistemos pagrindai.
Jau ne pirmą kartą tenka girdėti, kad pokario ginkluota rezistencija kone lemiamai prisidėjo prie to, kad Lietuva, palyginus su kitomis tarybinėmis (taigi, sovietinėmis) respublikomis, buvo mažai kolonizuota kitataučiais. Tą gegužės 14 d. pasakė šalies prezidentė D. Grybauskaitė, teikdama apdovanojimus Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės proga. Jos teigimu, pokario rezistencijos kovos ir praradimai „buvo reikšmingi ir prasmingi, nes Lietuvoje buvo pristabdyta asimiliacija ir tautinio identiteto naikinimas“.
Prezidentė ryžosi stebėtinai klaidingam žingsniui – teikia Seimui Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisas, kuriomis siūlo dešimteriopai padidinti maksimalias pinigines baudas už kriminalinius, tarp jų – ir už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus. Už mažiausiai pavojingas nusikalstamas veikas maksimalią baudos ribą ji siūlo didinti nuo 6500 iki 65 000 litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 000 iki 390 000 litų.
Arūnas Valinskas išsakė tai, kas daug kam „kabojo ant liežuvio galo“: prezidentė Dalia Grybauskaitė daug sau leidžia.
Garsioji „Kauno pedofilijos byla“ turi visas galimybes likti neišaiškinta ir ilgam išlikti „amžiaus paslaptimi“ su aštraus siužeto detektyvo elementais. Ši byla tapo chrestomatine, ir, ko gero, geriausiai atspindinčia dabartinę padėtį teisėtvarkoje ir visuomenėje.
Kaip ir buvo prognozuojama, Seimo valdančioji dauguma yra pakankamai gyvybinga priimti praktiškai bet kokius sprendimus. Opozicijos bandymai torpeduoti valdančiųjų veiksmus ir taip sudaryti prielaidas formuotis naujai daugumai subliuško.
Vytautas Landsbergis pasipiktino („Žaltvykstės. Priklausomybės ženklai“ – delfi.lt, kovo 3 d.), kad tarybinių karių kapų memorialuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per 65-ąsias pergalės dienos prieš fašistinę Vokietiją metines bus uždegta „amžinoji ugnis“ – išlaidas užsimojo padengti „Gazprom“.
Artėjant Nepriklausomybės atstatymo dvidešimtmečiui, verta prisiminti vieną teisės aktą, priimtą senosios LTSR Aukščiausiosios Tarybos dar iki rinkimų į naująją LTSR Aukščiausiąją Tarybą (pirmasis turas vyko 1990 m. vasario 24 d.), tapusią Atkuriamuoju Seimu.
Artėjant savivaldos rinkimams, partijos suskubo rodyti aktyvumą. Geriausias būdas išeiti „į gatves, į mases“ – rinkti parašus. Šiuo metu parašus renka Artūro Paulausko vadovaujama iniciatyvinė grupė organizuoti referendumą dėl konstitucinės galimybės tautai paleisti Seimą anksčiau laiko, o vakar parašus pradėjo rinkti nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“, paskelbusi, jog tokiu būdu ragina visuomenę pasipriešinti valdžios ketinimui prailginti darbo metus iki pensijos.
© 2010 - Arūnas Daugėla.