Autoriaus archyvas

• 2017 Vasaris 17

Vasario 17 dieną Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre bus rodomas drąsus, ne vieną žiūrovą sukrėtęs trileris „Divizija“. Arūno Daugėlos romano motyvais sukurtas šokio spektaklis neria į patį uostamiesčio dugną jau trupančios Sovietų Sąjungos laikotarpiu.

Choreografas Aurelijus Liškauskas užsibrėžė nepaisyti jokių tabu, atkurdamas visoje šalyje gandais apipintos elitinių prostitučių armijos, vadintos „16-ąja divizija“, gyvenimą – turtingą jo fasado blizgesį ir dažnai kruviną vidų. Tačiau prisipažįsta iki šiol svarstantis, ar publika jau pasirengusi tokiam atviram kūriniui.
„Pamatę spektaklį žmonės reaguoja dvejopai, yra tokių, kuriems jis nepriimtinas, o kitus sukrečia teigiama prasme. Gavau ne vieną padėką už tai, kad sugebėjome šokio kalba užčiuopti baisios istorijos autentiką“, – pasakojo A. Liškauskas.
Anot choreografo, jis pastebėjo, kad itin atvirą, kai kuriomis scenomis net šokiruojantį spektaklį geriausiai vertina žmonės, kurie patys gyvenime susiduria su jo negražiomis grimasomis – gydytojai, žurnalistai, policininkai ir t.t. Sovietiniais metais Klaipėda garsėjo išskirtinio grožio elitinėmis prostitutėmis. Perkamų merginų armijos, vadintos „16-ąja divizija“, verslą steigė ir kontroliavo valstybės saugumo komitetas (KGB) ir tuometė milicija. Nelegaliai įteisinta struktūra, iš kurios naudos turėjo ne tik merginos, bet ir valstybė, esą taip pat kovojo su socializmo priešais. Klaipėdos prostitutės aptarnavo (kartu ir sekė) užsienio šalių jūreivius. Tačiau nereta svajojo už tokio kliento ištekėti ir išvykti gyventi svetur.
„Dar tada, kai buvau paauglys ir gyvenau Ukmergėje, jau buvau girdėjęs gandų apie diviziją. Nelabai žinojau, kas tai yra, tik tiek, kad ten gražios, paprastiems mirtingiesiems neprieinamos moterys. Kas tai yra iš tiesų, sužinojau tik atvykęs į Klaipėdą, – choreografo teigimu romantiški pasakojimai apie divizijos moteris iš teisų slepia tamsią, brutalią istoriją. – Iš tiesų tai buvo gražios moterys. Pasakojama, kad atplaukus laivams iš užsienio, jos gatvėje pasirodydavo kaskart puošniau apsirengusios. Kita vertus, šios moterys žinojo daugiau nei eiliniai žmonės, o tai dažnai lemdavo, kad jas nutildydavo – nužudydavo“.
„Sunku tą laikotarpį ir divizijos fenomeną paaiškinti ne uosto gyventojams, tiems, kas nepatyrė tos epochos, – žodžius rinko choreografas. – Klaipėdiečiai gyveno kiek kitaip nei žmonės žemyninėje Lietuvoje, jie ir matė daugiau, ir žinojo daugiau. Šalia buvo jūra, horizontas. Net jei eilinis žmogus negalėjo naktį laisvai prie tos jūros prieiti – jis žinojo, kad ji šalia, o už jos kitoks, laisvas pasaulis. Paprastas to kitoniškumo pavyzdys, jūreivis gatvėje – visai kitokiais rūbais – tai tas pats, kaip sutikti ateivį“. Divizijos moterys gyveno ant šių dviejų pasaulių ribos, iš arčiau nei kiti matė laisvę. „Bet jos gyveno pavojingai – kur santykiai su valdžia, žiniomis, galia – ten ir nešvarūs reikalai: narkotikai, smurtas. Stengiausi nenutylėti nieko – sudėti viską į spektaklį“, – pasakojo A. Liškauskas.
Jis taip pat užsiminė, kad statydamas „Diviziją“ stengėsi būti atviras, nepoetinti tikrovės. Anot A. Liškausko, kuriant spektaklį tiek jam pačiam, tiek trupei teko perlipti ne vieną slenkstį: „Kai kurie nustebino drąsa. Pavyzdžiui, merginos scenoje bučiuojasi, tai buvo „lubos“. Mano paties? Aktoriai kiša rankas į apatinius – tai nėra malonu. Kita vertus tai – vaidmuo ir tokia jo tiesa“. „Tikiu „Divizijos“ idėja, ji gali šokiruoti, bet tokia yra autentiška istorija. Šis spektaklis prilygsta kinui, holivudiniam kinui, bet jis atspindi mūsų miesto gyvenimo etapą. Nemoralizuojame, stengėmės scenoje atkurti laikmetį“, – pasakojo A. Liškauskas.
Spektaklio veiksmas vyksta XX a. septintojo-aštuntojo dešimtmečių Klaipėdoje ir Kijeve. Nors šokio spektaklis „Divizija“ paremtas A. Daugėlos romane aprašomais faktais ir įvykių liudininkų prisiminimais, jis anaiptol nėra tik įvykių, susijusių su „16-ąją divizija“, iliustracija. Greta prostitucijos spektaklyje ryškios ir kitos linijos – tuomečio jaunimo, sunkiai randančio sau laisvalaikio užsiėmimą ir lengvai įsiveliančio į nusikalstamą veiklą, gyvenimas, KGB veikla Lietuvoje, tautiškumo paieškos, prieštaringomis aplinkybėmis gimę vyro ir moters jausmai.

Delfi.lt, 2017.02.17

• 2016 Rugsėjis 5

Seniai čia nieko nerašiau – neslėpsiu, kartais pasvarstydavau, ar man tikrai šitos svetainės labai reikia. Matydami, kad nieko čia nevyksta, man parašėte, kai kas ir pasišaipėte. Ačiū už palinkėjimus – piktus (kaip aš jus myliu!) ir ypač už gerus. Neslėpsiu – trys laiškučiai, parašyti ne tik čia, bet ir į „Facebooką“, užgavo mano nervą ir privertė susimąstyti, kad gal nebuvo viskas taip blogai, kaip man kartais atrodo. Ačiū D.V., J.G. ir I.V. Plačiau…

Kategorija: Dienoraštis | Žymos:  | 3 Komentarai
• 2015 Rugpjūtis 10

Praėjusią savaitę Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė ilgai lauktą, šokiruojančia reklama žiūrovus pasitikusią, prieštaringai vertinamą premjerą – šokio spektaklį „Divizija“. Spektaklyje, paremtame Arūno Daugėlos to paties pavadinimo romano motyvais, vaizduojama 7-8 dešimtmečių Klaipėda ir joje egzistavęs pogrindis. Plačiau…

• 2015 Rugpjūtis 4

Vos prieš metus pastatęs žiūrovų ir kritikų pripažinimo sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, kiek vėliau – „Makaronų operą“ vaikams, televizijos žiūrovus stebinęs projekte „Delfinai ir žvaigždės“, choreografas Aurelijus Liškauskas, regis, vis dar alkanas kūrybos. Liepos 30 d. ir rugpjūčio 16 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyks jo naujausio šokio spektaklio „Divizija“ premjera. Plačiau…

• 2015 Rugpjūtis 3

Klaipėdos muzikinio teatro jau 18-tą kartą rengiamas vasaros festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šiemet skiriamas „Meilės ir muzikos alchemijos“ temai.

Festivalį pradėjo premjera – suaugusiems skirtas šokio spektaklis „Divizija“, pasakojantis apie sovietmečiu Klaipėdoje veikusį nelegalų viešnamių tinklą ir kitus to meto klaipėdiečių skaudulius.

Plačiau…

• 2015 Liepa 30

Vos prieš metus pastatęs žiūrovų ir kritikų dėmesio sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“ choreografas Aurelijus Liškauskas imasi dar vieno intriguojančio darbo. „Vaikštau peilių ašmenimis“ – prisipažįsta kūrėjas, liepos 30 d. ir rugpjūčio 16 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pristatysiantis šokio spektaklį „Divizija“. Plačiau…

• 2015 Sausis 11

Rusijos agresija Ukrainoje kiek suvienijo Lietuvos visuomenę, bet Nepriklausomybės aušroje Vytauto Landsbergio pradėtas tautos susiskaldymas neišnyko ir, deja, viešumoje tebėra agresyviai nusiteikusių propagandistų, siekiančių susikaldymą išlaikyti. Jiems bet kas, jeigu tik turi savo kitokią nuomonę – tautos priešas ir Rusijos agentas. Vertinant politinių viešųjų ryšių prasme toks propagandos stilius Lietuvoje, palyginti neseniai išsivadavusioje iš Sovietijos, yra vienintelis teisingas kelias primetant visuomenei savitas žaidimo taisykles. Visiems kitiems belieka arba kukliai patylėti, arba rizikuoti būti išvadintais Kremliaus agentais. Plačiau…

• 2014 Kovas 25

„Raganų medžioklę“ paskelbė populiarus grafomanas, apžvalgininkas Andrius Užkalnis (lrytas.lt, „Metas raganų medžioklei“, 2014.03.25). Jau yra „dešiniosios pakraipos apžvalgininkų“, tokiai iniciatyvai plojančių katučių. Sprendžiant iš šio ir ne tik šio straipsnio skaitytojų komentarų, idėja padegti žemę po Lietuvos priešų kojomis vertinama labai palankiai.

Plačiau…

• 2014 Kovas 8

Šitas straipsnis (http://www.lrytas.lt/komentarai/kodel-lietuva-pralaimi-informacini-kara-201403061350.htm#.Uxtt-z9_vWE) – vienas pačių didžiausių Romo Sadausko Kvietkevičiaus liapsusų. Iš visų jėgų stengiuosi nerašyti, bet ir šįkart nesusilaikiau.

Plačiau…

• 2014 Vasaris 12

Dabartinė nepriklausoma Lietuva gyvuoja ilgiau, nei gyvavo tarpukario Lietuva. Nebūtin traukiasi ta karta, kuriai teko iškęsti stalinizmą. Išaugo karta, išvis nemačiusi sovietų valdžios. Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė. Tačiau agresyvios, siekiančios viską užvaldyti Rusijos motyvas viešojoje erdvėje neslopsta: tai Maskva, pasak Seimo nario Manto Adomėno (http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/m-adomenas-putinas-naudingu-idiotu-iesko-desineje-ii.d?id=63953750) ir kitų „teisingai mąstančiųjų“, organizuoja parašų rinkimą referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, tai ji inspiravo Garliavos istoriją, „Chevron“ pasitraukimą. Tai jai, Maskvai, dirba bet kuris Lietuvos gyventojas, jeigu tik išdrįsta abejoti tuo, ką sako „teisingai mąstantys“. Plačiau…